Nežemiško sekso fetišas

Nepriekaištingai estetiškai apipavidalinta, keistai gudri knyga kažkuo primena neseniai išleistą jauno menotyrininko V. Klimašausko romaną „Alphaville“. Šį romaną taip pat parašė menotyrininkas, besidomintis filosofija, pornografija ir seksualumu, kaip viena žmonijos varomųjų jėgų. Tačiau čia panašumai ir baigiasi. Amerikiečių autorius (ar autorių kolektyvas) drąsiai ir šaltakraujiškai skraidina savo veikėją, šiuolaikinį markizą de Sadą, į tolimas planetas, kuriame pastarasis stebi keistus ateivių dauginimosi metodus, iš tikrųjų akivaizdžiai parodijuojančius žmonėms būdingas seksualinio elgesio keistenybes negailestingai ir nuosekliai hiperbolizuojant. Seksualumas yra galinga jėga, tad dėl teisės jį valdyti seniai varžosi įvairiausi Žemės gyventojų sluoksniai, atsiranda begalės tabu, iškrypimų (vien pavarčius Berlyno laikraščio skelbimų skyrelį priskaičiuotume apie 20), paslapčių ir kitokių dalykų, apie kuriuos vengiama kalbėti. Tai pavojinga valdžios struktūroms, todėl Žemės gyventojai vis daugiau domisi santykiavimu su ateiviais, siekdami verčiau užvaldyti Marsą nei pakeisti savo susikurtą sistemą.

Jei autorius pasirinktų tradicinį naratyvą, knyga taptų paprasčiausia antiutopija. Todėl pasirinko mediciniškai precizišką, moksliškai sausą, sarkastiškai negailestingą stilių ir tvarkingai suskirstė pasakojimą į skyrelius. Juose meistriškai analizuoja įvairių laikotarpių filosofinės minties apie nežemiškos gyvybės formas raidą, aprašo keliones pas ateivius, mediciniškai šaltai vadina tam tikras kūno dalis jų vardais (tiesa, žargonu) ir savaip interpretuoja popkultūros siužetus, tapusius tam tikrais fetišais, įsikalusiais į kolektyvinę atmintį. Reikia pastebėti, kad daugiausia kalbama apie Vakarus. Pakaitomis su vulgariuoju natūralizmu dėstoma loginė filosofinė mintis, „Futuramą“ primenantys vaizdai verčia skeptiškai susimąstyti apie fantastikos žanrą, pasitaiko ir įdomių pastabų apie žemiečių (atsiprašau – vakariečių) visuomenę ir kultūrą, kur gamtos ir natūralumo – nė kvapo. Nepaisant to, kad civilizacijoje, kurios plėtrai čia nesipriešinama, sėkmingai gyvuoja striptizas, šou verslas, žiniasklaida, kriminalo estetika, sekso reikmenų parduotuvės ir daugybė kitokių jau įprastais tapusių išsigimimų, gali būti, kad lietuvių skaitytojams, vis dar ieškantiems literatūroje dvasingumo, knyga gali pasirodyti jei ne „išsigimėliška“, tai bent jau svetima.