Nebaigtas dienoraštis

Vytautas Račiskas visą gyvenimą dirbo laikraščiuose, rašė prozą, kūrė vaikams. Kaip pats autorius sako, ši knygelė buvo labai rizikingas žingsnis ir Vytautas buvo nuoširdžiai nustebintas, kai paaugliai su džiaugsmu priėmė šį kūrinį ir dar dabar lygina su gerai žinomu Melvino Burgesso romanu „Heroinas“.

Dabar jau gailiuosi, kad pirmuosius knygos puslapius vertinau kritiškai vien dėl lietuviškos rašytojo pavardės. Ties dešimtuoju puslapiu atsitokėjau supratusi, kad ši knyga nejučiom jau spėjo mane pavergti  ir aš pradėjau nerimauti dėl pagrindinės herojės.

Deivutės Tauraitės gyvenimas beveik nesiskiria nuo visų dabartinių paauglių. Net skaitytojui skaudi pabaiga šiais laikais vis labiau tampa įprasta ir niekuo nestebinanti. Tačiau mergaitės požiūris į savo gyvenimą per poezijos prizmę vis rečiau aptinkamas šiuolaikinėje literatūroje. Tarsi jos pasąmonėje rastųsi kūrybos ląstelė, paverčianti niūrią kasdienybę vilties krisleliu. Nepaisant to, jos gyvenime per daug dirgiklių, kurie nepalieka jokios kitos išeities kaip savižudybę. Šiam jos žingsniui mintyse nepritariau, juk nuo problemų bėgti - nevertinant dovanai Dievo duoto nuostabaus gyvenimo - ne itin patrauklus variantas. Žinoma, trenerio „spaudimą“, nerimą keliančią nežinią dėl draugės, neseniai atsikrausčiusį mamos draugą, nesėkmingą susitikimą su tėvu, išsiskyrimą su mylimu šuniuku ir nelaimingą meilę vadinti sėkme – neįmanoma. Jei būčiau Deivutės vietoje, stengčiausi problemas išspręsti ir taip lengvai nepasiduočiau. Tačiau šiam kūriniui tokia mergaitės lemtis ir pasirinkimas tik suteikia žavesio ir kelia smalsumą.

Labai lengvai skaitoma ir išties tikroviškais veikėjais alsuojanti istorija yra visiškai verta būti lyginama su pasaulinio garso romanais paaugliams. Galbūt kai kuriems skaitytojams ši knyga dvelkia banalumu ir rutina, tačiau, mano manymu, visas įdomumas ir slypi paprastume. Tas kelias valandas su knyga jis paverčia antruoju tavo gyvenimu ir tai yra svarbiausia.