Metro

Architektės, keliautojos ir literatės prozinis debiutas.

Autorės Elonos Antakauskės proza pasižymi išskirtiniu aplinkos stebėjimu, savito stiliaus išraiška, pasirinktu laiko intervalu nuo maištaujančio gimnazisto iki filosofuojančio subrendusio subjekto. Dažnai panaudojami pribloškiantys dialogai, autentiškas žargonas, kuris vietomis per įkyriai ir per sodriai perteikiamas šiurkštesniu tonu.

Novelečių knygoje trūkinėja įvairios gyvenimo siužetinės linijos, realistiškų personažų veikimo plotmė daugmaž minimalistinė, paliekanti erdvės skaitytojo įžvalgoms ir, žinoma, jo būsimoms nuojautoms.

Galima teigti, kad knyga „Metro“ yra autobiografinė, pagrindinis herojus jaučia stiprų vidinį spaudimą ir pasipriešinimą laisvę varžančiai ideologijai. Iš kitų personažų išsiskiria kompromiso paieškomis, savita pasaulėjauta, žmogaus ir gamtos sąsajų suvokimu. Artumas su žaliuoju pasauliu padaro jį prisiekusiu gamtos vaiku, teigiamu herojumi.

Trumpi, autentiški pasakojimai išbaigti, rodos, nei sakinį atimsi, nei vaizdingu aprašymu papildysi. Minimos konkrečios vietovės: Didždvaris, Šiaulių Senosios kapinės, Katedros papėdė ir šalia rusenusi amžinoji ugnis, Pietinis mikrorajonas.

Knyga skaitosi lengvai, teksto esmė autorės lyg užkoduota iš anksto, dar plunksną stiklo rašalinėje bemirkant. Autorės E. Antakauskės noveletės lig šiol dažniausiai spausdinamos „Šiaurės Atėnuose“.

Knyga „Metro“ pasirodė elektroninių knygynų pardavimuose. Optimalaus dydžio, puskietis viršelis ir vaizdas iš pralekiančio metro lango. Spalvos blankios, lyg stabtelėjus trumpam traukinių stoties šešėlyje.