Labanakt, gražuole

Esu didelė Dorothy Koomson kūrybos gerbėja ir su malonumu skaitau kiekvieną jos darbą. „Labanakt, gražuole“ – naujoji šios rašytojos knyga, parašyta 2008-aisias metais. Kaip ir visos kitos rašytojos knygos, šis romanas virtuoziškai įtraukia skaitytojus. Autorė leidžia pasijusti lyg skaitytume apie gyvenimą, kurio dalimi patys esame.
Knygos pradžioje susipažįstame su Malu ir Nova bei jų šeimomis. Šios istorijos eigoje mes stebime, kaip šiedu jaunuoliai auga, tvarkosi su užklumpančiais sunkumais bei gyvenimo nuoskaudomis. Didžiausias dėmesys knygoje skiriamas jų, jau suaugusiųjų gyvenimui, todėl apie tai kalbėsiu ir aš.

Nova – tai teigiamas, ramus žmogus. Jos vaikystė buvo labai laiminga, globojama mylinčių tėvų. Nors Nora ir nėra aiškiaregė, jai labai rūpi sužinoti kitų žmonių mintis ir jausmus, todėl didžiausia jos svajonė yra turėti aiškiaregių kavinę.

Malas yra kur kas žemiškesnis už Novą, tačiau jo vaikystė buvo ne iš lengvųjų. Jo motina serga maniakine depresija, o tėvas mirė, kai jam buvo vos devyneri. Metus iki mirties tėvas kalėjo, todėl normalių santykių su tėvu berniukas niekada neturėjo.

Nors Malas tvirtai stovi ant žemės, vienintelis jį slegiantis dalykas yra rūpestis dėl mamos. Sutikęs savo būsimą žmoną, taip pat sergančia šia liga, Malas imasi globoti ir ją – tai svarbu, jei norite suprasti, kodėl tam tikrose, vėliau šioje knygoje aprašytose situacijoje, Malas elgiasi būtent taip.

Malas ir Nova – geriausi draugai, pažįstami dar nuo vaikystės, vienas dėl kito pasiryžę bet kam. Kai Malas, su žmona Stefani negalintis susilaukti vaikų, paprašo Novos tapti pakaitine motina, ši sutinka – nepaisydama abejonių, kad tai gali kainuoti jųdviejų su Malu draugystę...Labai greitai Novos būgštavimai tampa tikrove. Nėštumui įpusėjus, Stefani aptinka Malo telefone žinutę Novai: „Labanakt, gražuole“. Jau anksčiau įtarusi, kad Malą su Nova sieja kai kas daugiau nei paprasčiausia draugystė, Stefani reikalauja, kad jis nutrauktų ryšius su Nova ir dar negimusiu jųdviejų kūdikiu...

Po aštuonerių metų Nova budi prie komos ištikto sūnelio Leo lovos, tikėdamasi jį pabusiant, o vaikų taip ir nesusilaukusi Stefani beviltiškai mėgina išsaugoti savo yrančią santuoką. Tebepykstanti ant Malo ir tebesijaučianti įžeista, Nova ryžtasi leisti Malui susipažinti su savo sūnumi, kol ne vėlu...Ar kadaise vienas kitą mylėjusiems žmonėms pavyks įveikti nuoskaudas ir suvokti, kiek daug jie reiškia vienas kitam?

Atvirai pasakius, man tai buvo geriausia šios rašytojos knyga. Tačiau net ir tiems, kas nėra skaitęs šios autorės kūrybos, ši knyga tikrai patiks. Kiekvienas puslapis jus įtrauks taip, kad tikrai nenorėsite atsitraukti. Man ši knyga neatrodė panaši į kitas, ganėtinai „nuvalkiotas“ istorijas, kurių pabaigą galima nuspėti jau pirmajame puslapyje. Skaitydami jaučiame lašelį paslapties, kurią taip norisi išsiaiškinti. Rekomenduoju kiekvienam, išsiilgusiam kažko originalaus.