Kaip vanduo šokoladui

Romanas, kuriame kas mėnesį pateikiami valgių ruošimo receptai, meilės istorijos, namų gamybos vaistai ir kitos priemonės - tokią paantraštę rasite vos atsivertę knygą.

Pamenu, vaikystėje močiutė, komentuodama eilinį nenusisekusį mano kulinarinį gaminį, sakydavo - patiekalus reikia ruošti su meile. Šios knygos pagrindinė herojė Tita tai kuo puikiausiai žino. Ne veltui į šį pasaulį ji atėjo ne kur kitur, o būtent virtuvėje.

Meksikos rašytojos knyga dvelkia tokia šiluma, kad net knieti išbandyti tuos neįprastus receptus. Deja, dažnai tai neįmanoma. Ne tik dėl neaiškių proporcijų - patiekalų ingredientai čia matuojami uncijomis, svarais, kvartijais ar asumbrėmis, bet ir dėl pačių produktų.

2 svarai Sokonusko kakavos pupelių
2 svarai Marakaibo kakavos pupelių
2 svarai Karakaso kakavos pupelių
4-6 svarai cukraus

- tai šokoladas.

Bet knyga nėra grynai kulinarinė. Gaminamas valgis tik padeda atskleisti įvykių eigą. Tita, įsimylėjusi Pedrą, turi susitaikyti su savo likimu. Ji, kaip jauniausia dukra, turi rūpintis savo motina. Jai nelemta ištekėti, būti mylimai, susilaukti vaikų.

Įtemptą situaciją užaštrina ir tai, kad Pedras nusprendžia vesti Titos seserį Rosaurą. Jo planas - bet kokia kaina būti kuo arčiau Titos - neišdega. Valdingoji šeimos galva, romane vadinama tiesiog Mama Elena, įsimylėjėlius permato kiaurai, nepalikdama nė menkiausios galimybės likti nors minutę dviese.

Knyga pilna kvapų, stebuklų, pietietiško temperamento. Kupina meilės ir aistros, bet ir išdidumo, garbingumo, tradicijų. Ir - su meksikietiškoms muilo operoms būdinga [beveik] laiminga pabaiga.