Ieškau darbo!

Tai „Pirmosios knygos“ serijos prozos knyga. Pati autorė - ne naujokė: daug kas buvo spausdinta kultūriniuose ir literatūriniuose leidiniuose, jos viena pjesė apdovanota Lemberto literatūros konkurse.

Pasak oficialios anotacijos, autorė pasakoja dabarties istorijas, kuriose nestinga absurdo, nykumos, o dažnai ir tragikomiškų situacijų. Sakinys lengvas, žodis šmaikštus, esama ir grotesko elementų.

O dabar pažiūrėkime neoficialiai. Su proza PK serijai pastaruosius kelerius metus nelabai sekėsi, ir ši knyga nėra išimtis. Tiesą sakant, skaitydamas nesupranti, ar tai feljetonai, ar humoreskos, ar paprasti apsakymai. Rašoma tokia gana grubia maniera. Autorė taip užsiėmusi kaukių nuplėšinėjimu ( itin dažnas jos prozos motyvas), kad pamiršta rūpintis stiliumi.

Trūksta frazės elegancijos, daug kur stačiokiškumas dirbtinis ir nelabai pateisinamas. Atrodo, lyg kūmutės, išėjusios paplepėti kieme ant suoliuko, monologai.

Gerai, kad visuose tekstuose lengvai atpažįstamos, tačiau daugeliui jau tapusios įprastos kasdienės problemos ir realijos. Autorė sugeba pastebėti detales, moka įpinti jas į tekstą. Motyvuotas šnekamosios kalbos panaudojimas irgi sveikintinas.

P.S. Aistė Ptakauskaitė galėtų rašyti lietuviškai estradai humoreskas, nes estradininkai patys nesugeba.