Džonatanas Livingstonas žuvėdra

"Tai alegorinis pasakojimas apie kiekviename iš mūsų slypinčią beribės laisvės idėją, apie tobulybės siekį, iššūkį prigimčiai ir tikrojo skrydžio džiaugsmą".

Šie žodžiai knygos gale bene tiksliausiai apibūdina R. Bacho "Džonataną Livingstoną žuvėdrą".

Be jokios abejonės, tai žymiausias šio rašytojo kūrinys, priklausantis kategorijai knygų, kurias būtina perskaityti per gyvenimą. Apie ką jis?

Buvo žuvėdrų pulkas, kuriame visi individai ramiai gyveno monotonišku ritmu: miegi, ieškai maisto... Tačiau viena žuvėdra (neatsitiktinai ji turi žmogaus vardą – Džonatanas Livingstonas) staiga prieš visus gamtos dėsnius ir pulko įstatymus nusprendžia skraidyti greičiau, aukščiau, sudėtingiau nei iki tol. Štai apie šį skrydį tobulybės link ir parašyta visa knyga. Svajonė, nenumaldomas siekis, gimtojo būrio pasmerkimas lydi Džonataną, galiausiai sutinkantį bendraminčių.

Siužetas toks. Tačiau šitaip knygą suprasti tegali tik N-14 kategorijai priklausantys žmogučiai. Iš tiesų, kiekvienas veiksmas, žodis čia yra alegorinis, savyje slepiantis kur kas gilesnę prasmę, juk ne veltui "Džonatanu Livingstonu žuvėdra" taip žavisi milijonai žmonių pasaulyje. Tačiau užslėptą prasmę kiekvienas skaitytojas atranda savaip, pritaikydamas sau.

Jei dar neskaitėte šios knygos, būtinai tą padarykite, pamąstyti tikrai bus apie ką.

O jei skaitėte, nenumeskite knygelės giliai į stalčių – kartą per keletą metų paskaityti iš naujo tikrai nepakenks...