Baimė ir drebėjimas

„Baimė ir drebėjimas“ – pati garsiausia Amelie Nothomb knyga. 2003 m. A. Corneau pagal ją pastatė filmą.

Ir vėl mano mylimosios autorės knyga. Lengvas stilius ir siužetas akimirksniu įtraukia ir nebegali atsiplėšti. Nors šis romanas ir yra pats garsiausias, tačiau „Tikrinių vardų žodynas“ paliko didesnį įspūdi, nors gal dėl to, kad tai buvo pirmasis mano skaitytas šios autorės kūrinys.

Belgė Amelie dirba japonų bendrovėje „Jumamoto“, labai stengiasi būti naudinga, tačiau jos individualizmas ir linksmumas greit pastebimas bei smerkiamas. Juk „baimės ir drebėjimo“ šalyje tai baisiausia, anot japonų, tai gali sugriauti jų ilgai kurtą sistemą. Merginos viršininkė nepaprasta japonė- jos ūgis siekia 180 centimetrų, o japonams tai nepaprastai daug, ypač moteriai. Rašytojos išprusimas japonų kultūroje gerai jaučiamas, ji puikiai žaidžia japoniškais vardais. Nuostabu tai, kad visi vardai puikiai atitinka savo savininkus. Tačiau Amelie labiausiai džiaugiasi savo negailestingos viršininkės vardu, kuri reiškia pūgą. Anot jos, tai tikra magija. Taip pat labai įdomios tam tikros japoniškos kultūros detales bei niuansai, ypač siejami su moterimis:

„Jei tu dvidešimt penkerių metų neištekėsi, tau bus gėda“, „jei juokiesi, būsi nemandagi“, „jei tavo veidas išduoda jausmą, tu vulgari“, „jei ant tavo kūno yra bent plaukelis, esi begėdiška“, „jei berniukas viešai bučiuoja tau į žandą, tu kekšė“, „jei valgai pasigardžiuodama, esi kiaulė“, „jei mėgsti pamiegoti, tu karvė“ ir t.t. Šie priesaikai būtų anekdotiški, jeigu neužvaldytų proto.“

Tokių keistenybių ir akibrokštu prisipildžiusi visa knygos atmosfera, kas būtent ir daro knygą tokia žavia ir patrauklia, tarsi be proto aukšta japonų moteris.

Amelie man kažkuo primena Oskarą Vaildą, kuris savo kūrinyje ypač daug dėmesio skirdavo vyriško grožio aptarimui – jis buvo netradicinės orientacijos, todėl Amelie Nothomb ypatingas dėmesys moterų grožiui savo kūriniuose verčia daryti savas išvadas, kurios gal ir neteisingos, bet galimos. Ir vis dėlto šios rašytojos talentas neabejotinas, neveltui ši knyga 2000 m. buvo apdovanota Prancūzų akademijos premija.