Atminties salos

Knygos autorė, žinoma teatrologė, prisimena vaikystės dienas, prabėgusias Kaune, Permėje, Maskvoje, pokario Vilniuje, pasakojimą paįvairindama ekskursais į vėlesnius laikus. Šiltai piešiami ne tik artimieji - tėvas profesorius Vytautas Girdzijauskas, mama ar senelis Izidorius. Perteikiama nepakartojama senosios kartos inteligentų gyvenimo ir buities atmosfera, tradicijos, kultūros paveldas.

Ne vienas atidesnis žmogus bus skaitęs spaudoje Audronės Girdzijauskaitės prisiminimų. Neabejoju, kad skaičiusieji panorės įsigyti ir šią prisiminimų knygą, sudarytą iš to, kas buvo skelbta spaudoje, ir iš naujai parašytų tekstų. Autorė daugeliui pažįstama iš mąslių, kartais aštrokų, nei anksčiau, nei dabar jokių nuolaidų nedarančių straipsnių apie teatrą bei jo kūrėjus, tačiau visada įtikinančių, įsimenančių, pasižyminčių grakščiu literatūriniu stiliumi. Šios Audronės Girdzijauskaitės savybės atpažįstamos ir prisiminimų knygoje. Tik čia stipriau reiškiasi ir kitas - literatūrinis talentas. Žavi autorės natūralumas ir pastabumas, labai ryškūs ir autentiški pažįstamų bei artimų žmonių vaizdiniai, niekur nesiekiant kaip nors iškelti savęs, susidoroti su praeityje kuo nors neįtikusiais asmenimis, kas įprasta daugelyje šiandien rašomų prisiminimų.

Marcelijus Martinaitis