Rašyk
Eilės (78186)
Fantastika (2308)
Esė (1556)
Proza (10913)
Vaikams (2717)
Slam (74)
English (1198)
Po polsku (371)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 13 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Knyga apie žemę ir žmones

2005-11-06
Baigiantis 2005 m. pasaulį išvydo dar viena, beveik norisi pasakyti „eilinė“ Antano Kakanausko knyga. Vadinasi ji „Dešimt kelionių po Žemaitiją ir Lietuvą“. Tai kelionių įspūdžiai. Visur autorius keliavo asmeniškai, tad įspūdžiai – autentiški. Knygoje samprotaujama apie buvimo pasaulyje prasmę, keliavimą kaip gyvenimo būdą, pilna vien tik Antanui būdingų pafilosofavimų.

Taip pati pateikiama nemažai įdomesnių istorijos ir geografijos faktų. Keista, bet gyvenimas, toks koks buvo prieš ketvirtį amžiaus, jau tapo istorija. Būtent tada, 1977 m., autorius pradėjo aktyviai keliauti, tad daugelis ano meto įspūdžių jau ištirpo laike ir mūsų dienų skaitytojui gali atrodyti egzotiškais...


Rekordas

1984 metų vasarą A. Kakanauskas kartu su būreliu bičiulių pėsčiomis apėjo tuometinę Lietuvos respublikos teritoriją. Žygis užfiksuotas Lietuvos rekordų knygoje. Autorius įdomiai apibūdina žemaičių, aukštaičių, suvalkiečių charakterius, gana išsamiai aprašo aplankytas vietoves, pasakoja apie gyvenimą gamtoje kelionės metu. Išsamiausiai tos kelionės įspūdžius 1984 metais aprašė Skuodo laikraštis „Mūsų žodis“ – pasakojimas spausdintas su pratęsimais net šešiuose laikraščio numeriuose. Būtent šis straipsnis išsaugojo daugybę faktų, kurie šiaip galbūt būtų išblukę atmintyje. Knygoje rasime pasakojimą „Pėsčiomis aplink Lietuvą ir Žemaitiją“, kurį rašydamas autorius naudojosi minėtu straipsniu, kartu jį gerokai papildė faktais, atsiminimais.


Žemaitija

Tie, kurie yra susipažinę su A. Kakanausko kūryba, gerai žino, kad šis autorius „serga“ Žemaitija. Mūsų kraštas jam yra gražiausia ir nuostabiausia pasaulio šalis. Apie Žemaitiją autorius rašo nuoširdžiai, su įkvėpimu. 1981 metais jis aprašė savo kelionę po gimtąjį kraštą. Pasakojimas vadinosi „Aštuonios dienos Žemaitijoje“. Jis ypatingas tuo, kad per kokius pusantrų metų buvo išspausdintas daugelyje tuometinių rajoninių ir respublikinių laikraščių. Įdomu tai, kad pasakojimą apie Žemaitiją noriai spausdino Šakių, Zarasų, Vilkaviškio ir daugybė kitų gana tolimų mūsų kraštui rajonų laikraščių. Kaip sakė, atrodo, Zarasų rajono laikraščio redaktorė, „Nors nieko bendro su mūsų rajonu neturi, bet pasakojimas neįtikėtinai įdomus, tad skaitytojai jį tikrai įvertins“. Su Žemaitija vienaip ar kitaip siejasi šešios iš dešimties knygoje aprašytų išvykų.


Telšiai

Autorius šiuo metu gyvena Žemaitijos sostinėje, kur aktyviai dalyvavo sportiniame, dabar dalyvauja kultūriniame gyvenime. Savitas ir įdomus jo pasakojimas „Legendinis karžygys ir žemaitiškas charakteris“ – A. Kakanauskas prisimena, kaip jis pirmą kartą 1986 metų rugsėjo 13 dieną dalyvavo masinėse bėgimo varžybose „Telšiai – Džiugo kalnas – Telšiai“, kurios tada irgi vyko pirmą kartą. Pasakojime „Vyriškumo mokykla“ sužinosime, kaip Telšių turistų klubo komanda pirmą kartą dalyvavo XIV respublikiniame pėsčiųjų turistų maratone, kuris įvyko 1987 metų gegužės 16 – 17 dienomis. Su Telšių rajonu siejasi ir pasakojimas „Ąžuolai prie Virvytės ir sena sena meilės istorija“. Autorius pasakoja apie savo apsilankymą Pavirvytės dvare ir jo metu patirtus įspūdžius.


Pirmieji žygiai

A. Kakanauskas keliauti pradėjo studijų metu gyvendamas Vilniuje. Pasakojime „Ignalinos ežerų pakrantėmis“ autorius aprašo pirmąjį savo atliktą oficialų sportinį–turistinį žygį. Įdomus jo pasakojimas „Etalonas“ apie etaloninį antros kategorijos žygio maršrutą Lietuvos – Baltarusijos siena, kuris irgi jau tapo istorija – šiuo maršrutu pasienio zonoje dabartiniais laikais keliauti gana sudėtinga. Pirmasis autoriaus slidžių žygis aprašytas pasakojime „Dzūkijos kalvomis“.


Bičiuliai

Be geografijos ir istorijos faktų pasakojimuose yra daugybė žmonių – autoriaus bičiulių ir bendražygių, vaikinų ir merginų. Visi jie gyveno ir tikriausiai tebegyvena – ištvermingas ir sportiškas vilnietis Viktoras, keistuolis savito charakterio suvalkietis Andrius, linksmas Samanių devynmetės mokyklos mokinukas Audrius, daugelio autorius prisimena tik pravardes – Tuzikas, Vyšnia, Zuikis, Balanda, Garstyčia, Spanguolė... Per bendravimą su bičiuliais atsiskleidžia savitas ano meto studentiško gyvenimo būdas. Skaitydami visi nesunkiai galės atpažinti save jei ne iš autoriaus apibūdinto charakterio, tai bent jau pasižiūrėję į nuotraukas, kurių irgi nemažai spausdinama knygoje.


Informacija

Visus knygą sudarančius pasakojimus 2003 – 2005 metais išspausdino Žemaitijoje leidžiamas kultūros savaitraštis „Žemaičių saulutė“. Tad šio laikraščio skaitytojai su autoriaus kūryba yra susipažinę.

Skaitytojai, kurie norėtų įsigyti knygą arba informuoti apie pastebėtus netikslumus ir klaidas gali paskambinti autoriui tel. (8~444) 52089 į Telšius, mobiliu tel. (8~601) 56641 arba parašyti laišką el. paštu adresu kakanauskas@delfi.lt


Elė Kakanauskienė
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą