Rokantiškių kapinių kalnelyje iškilo dar vienas kauburėlis. 2005 metų lapkričio 22 dieną atsisveikinome su literatūrologu, ilgamečiu Vilniaus universiteto bibliotekos direktoriumi Jurgiu Tornau.

Jurgis Tornau gimė 1919 m. birželio 28 d. Telšiuose. 1938-aisiais baigė Telšių gimnaziją, 1939 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultetą. Studijas nutraukė ir pasitraukti iš Lietuvos privertė karas. Karo metais tarnavo 16-ojoje lietuviškojoje divizijoje. 1949-aisiais J. Tornau baigė Sąjunginį neakivaizdinį teisės institutą Maskvoje, įgijo teisininko kvalifikaciją. Grįžęs į Lietuvą ėjo įvairias pareigas: 1947–1952 m. – laikraščio „Tiesa“ redakcijos atsakingasis sekretorius, 1952–1962 m. – Valstybinės grožinės literatūros leidyklos redakcijos vedėjas ir vyriausiasis redaktorius, 1962–1968 m. – žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ redakcijos atsakingasis sekretorius. 1966 metais parašė studiją „Romano autoriaus rūpesčiai“, 1968 m. apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją (1993 m. nostrifikuotas humanitarinių mokslų daktaras). 1968–1985 m. J. Tornau dirbo Vilniaus universiteto bibliotekos direktoriumi. Čia prabėgo 17 darbo metų. J. Tornau kreipė ypatingą dėmesį į senojoje universiteto bibliotekoje laikomą vertingą kultūros paveldą – retas knygas, kartografiją ir rankraščius. Jis sumanė bibliotekos turtams išsaugoti įkurti Restauravimo skyrių. Jo vadovaujami jauni bibliotekos restauratoriai įgijo patirties ir pasitikėjimo, o daugelis tapo aukščiausios kategorijos popieriaus restauratoriais. J. Tornau didžiavosi restauratorių darbais ir profesine sėkme, besiplečiančia vertingų dokumentų konservavimo ir restauravimo apimtimi. Direktorius įgyvendino ir kitą idėją – bibliotekoje įsteigė Grafikos kabinetą, kuris pradėjo rinkti Lietuvos ir užsienio dailininkų grafikos darbus ir iki šiol, J. Tornau globojamas, sukaupė didžiulę jų kolekciją. Jis keitė ir tikslino Vilniaus universiteto bibliotekos struktūrą; plėtė rankraščių, mokslo ir užsieninės literatūros bei meno albumų komplektavimą, senų ir vertingų leidinių rekatalogavimą, organizavo generalinį katalogą. Per septyniolika metų jo vadovaujama biblioteka sustiprėjo, išaugo jos darbų apimtys, išsiplėtė ryšiai su kitomis pasaulio bibliotekomis. Daug jėgų J. Tornau atidavė bibliotekos priestato statybai ir įrengimui, naujos saugyklos atidarymui bei senųjų universiteto pastatų rekonstravimui ir pritaikymui bibliotekos fondų saugykloms. Jis daug prisidėjo prie bibliotekos ir universiteto 400 m. jubiliejų (1970, 1979) minėjimų organizavimo, dalyvavo įvairių komisijų veikloje, buvo leidinių atsakingasis redaktorius. Paskelbė per 50 straipsnių literatūros, kultūros istorijos, bibliotekų darbo klausimais.

Tie dvidešimt metų, praėję nuo tos dienos, kai J. Tornau užvėrė Vilniaus universiteto bibliotekos direktoriaus kabineto duris, ir toliau buvo susiję su biblioteka, su knyga. Atsirado daugiau laiko kūrybai ir netarnybinių raštų rašymui. Vienas po kito A. Telšio slapyvardžiu pasirodė istoriniai nuotykių romanai „Žveng žirgelis“ (I–II d., 1985), „Tarška barška pentinėliai“ (1990).

J. Tornau buvo reiklus, principingas, netoleravo darbe pasitaikančių trūkumų. Tačiau šis solidus, gal net atrodantis pernelyg griežtas žmogus buvo labai jautrus ir humaniškas.

J. Tornau apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medaliu (1997).

Nuėjęs prasmingą gyvenimo kelią, Jurgis Tornau mirė lapkričio 20 dieną. Lietuvos kultūros ir Vilniaus universiteto bibliotekos istorijoje amžiams lieka Jo darbai.

Vilniaus universiteto biblioteka

„Literatūra ir Menas“