Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Gyvojo klasiko Juozo Erlicko gyvenimas ir kūryba

2005-01-13
Šiais laikais turbūt retas nežino, kas yra Juozas Erlickas. Poeto, Nacionalinės premijos laureato, dainininko ir dainų autoriaus, dabar net TV žvaigždės vardas mirga ir mirga spaudoje. Bet  tik kas keturiasdešimt penktas pagalvoja, kokios yra rašytojo šlovės priežastys. Ir turbūt tik kas šimtas trečias sugebėtų į šį klausimą atsakyti.

Gyvojo klasiko (beje, klasiku pasiskelbė jis pats, o visi patikėjo) gyvenimas apgaubtas paslapties šydu ir tik kur ne kur, pro kandžių praėstas skyles, galime pamatyti niekada viešumoje nesišypsantį Juozapo veidą. Kaip jis pats kartą pasakė: „Nesišypsau, nes nenoriu atrodyti įtartinai”. Bet ar tiek žinoti užtenka lietuviui, turinčiam ilganosio Buratino būdą? Taigi kyštelkim savo ilgas nosis po intymiu klasiko šydu.

Savo pasakojimą pradėsiu nuo tos gūdžios 1953-ųjų kovo 3-osios – dienos, kai mirė didysis tautos vadas Stalinas, dienos, kai gimė žmogus pakeitęs žodžio juokas prasmę, didysis tautos humoro bardas Josifas…t. y. Juozas Erlickas.

Galbūt šis sutapimas ir nulėmė būsimojo poeto gyvenimą: kaip kokiam Don Kichotui stoti į kovą su butaforiniu tautos priešu – valdžia ar kaip narsiajam Robinui Hudui imtis ginti nuskriaustuosius, gal ne veiksmais, bet bent jau žodžiu. Vienaip ar kitaip likimas rašytojui paskyrė misiją.

Šiais laikais (su manimi turbūt sutiktų ir J. Erlickas) vienintelis dalykas, galintis žmogų sudominti ir bent penkiolikai minučių atkreipti jo dėmesį, yra valdžia. Todėl prie jos ir sugrįžkime…

Noriu jums pristatyti vaizdinę priemonę, kuri, pasak statistikos, turėtų dar labiau sudominti pranešimu. Lentelėje slypi Juozas Erlickas, apsuptas savo kūrybos temų, kurių viena, kaip jau supratote, ir yra politika.

Erlickas, gimęs Stalino mirties dieną, ką aš jau minėjau, buvo visai nemielai nusiteikęs sovietinės santvarkos atžvilgiu ir savo nepasitenkinimą pradėjo reikšti dar vaikystėje. Tada jaunasis rašytojas atėjo į šeštadieninę talką nešinas žaisliniu kastuvėliu ir kibirėliu. Su šiais darbo įrankiais jis stovėjo rikiuotėje šalia savo klasės draugų, ir, kaip pamena mokyklos direktorius, jo laikysena bei veidas rodė didžiulį susikaupimą. Tai buvo pirmoji Juozo opozicija, bet ne paskutinė…
Nuo to laiko Erlickas, puikiai suprantąs politinių žaidimų absurdą, ėmė kritikuoti valdžią subtiliu, ne visiems suprantamu būdu: kūrė kūrinius su daugiakopėmis potekstėmis ir taip šifravo savo nepasitenkinimą valdžia. Tiesa, pasitenkinimo valdžia jis nepradėjo jausti ligi šiol, todėl vis dar slepia įvairias antipolitines idėjas po vaikiškais eilėraštukais. O tuos kūrinius, kurie nėra skirti neužaugusiajai kartai ir kuriuose, aišku, kas nors irgi slypi, pasirašo kiek abstraktesniu Juozapo vardu. O įžangoje būtinai priduria, kad savo vardo nemini dėl sveikatos sumetimų - ar tai nėra dar vienas pasišaipymas iš dabartinės valdžios?

Turint omenyje, kad šiuo metu valdžioje nėra labai pasakiška ir stabilu, nėra ko stebėtis, kad šio sarkazmo klasiko žvaigždė savo zenitą pasiekė būtent dabar. Juozo Erlicko kūryba puikiai atspindi dažno tautiečio širdyje slypintį nepasitenkinimą valdžia. Tautai seniai reikėjo žmogaus, kuris išdrįstų pasakyti tai, ką jie visi galvoja. Įvairiais Lietuvos gyvenimo etapais Jis yra tas, kuris aršiausiai kritikuoja valdžią,  valstybės valdymo aparato veiklą savo kūryboje paverčia viduramžiška kvailių švente. O tūlą politiką įsivaizduoja štai taip:
                        Antai deputatas, auksinėm kanopom,
                        Apžergęs Tėvynę išjoja Europon
                                                                            („Yra šalis... ”).


Dažnas jo herojus „trečias brolis”, išėjęs į Lietuvą laimės ieškoti, tampa prezidentu ar vidaus reikalų ministru. Ir visi jie tartum į Mirtį stengiasi nuvesti Lietuvą Europon…
Sigito Parulskio nuomone, šią opoziciją galima susieti su Juozo baime, kitaip tariant, pavadinti Eurofobija. Erlickas kaip bado ir maro, o gal net labiau, bijo Europos, jos sąjungos ir NATO. TV laidoje „Pagauk kampą” jis kartą pasakė, kad ir jo gyvenamasis rajonas Fabijoniškės, ir jis pats niekur eiti nesiruošia. Ir labai džiaugiasi, kad visa Lietuva išeina, mat jam daugiau vietos liks. O NATO jam asocijuojasi su panašaus skambesio rusišku žodžiu, taip pat reiškiančiu kryptį.
Netiki Erlickas Geresniu gyvenimu nei Europoje, nei Lietuvoje:
                      Nesisielokim, broliai, kad nuolat gerėja gyvenimas.
                      Juk lieka viltis: vienąsyk tai baigsis ir tada vėl gyvensim gerai
                                                                        („Dvidešimt pirmojo amžiaus iliuzijos”)


Gana skeptiška nuomonė, o gal tiesiog realistiška?

Visi rašytojo tekstai yra įsprausti į tam tikrus kontekstus: politinį jau aptarėme, kitas būtų kultūrinis, o tiksliau tos kultūros nebuvimas šiuolaikinėje visuomenėje, kurį žiauriai, bet tiksliai galima pavadinti tiesiog asocialumu. Tipiniai Erlicko herojai: pagyvenęs provincialas, mokslo ir kultūros visaip siekęs, “i anei jokiu būdu” negalįs jos gauti, džiovininkas - intelektualas, kuriam kultūros jau seniai virš galvos, ir vidutinio amžiaus politikas, kuris prie kultūros nuo gimimo nedera. Pagrindinis juos vienijantis bruožas, kad vienaip ar kitaip jie visi grįš prie savo butelio ir savo kirvio.

Alkoholis ir kirvis, blogiausiu atveju, peilis ar kilpa yra pagrindiniai tūlo piliečio darbo įrankiai, tuo pačiu ir dažniausiai naudojami Erlicko simboliai. Alkoholis – neatsiejama šių laikų lietuvio gyvenimo dalis, kirvis – visų problemų sprendimas. Dažno kūrinio gale į ką nors įsminga kirvis ar užrakintas kambaryje verkia vienišas vaikas:
Man nepatinka, kad jėgos mažai
      Ir triukšmas iš penkioliktojo buto –
    Ten geria vyną, keikias negražiai,
  Ir verkia pamiršta visų Danutė…
                              („Man nepatinka”)


Erlicko kūryboje asocialumas ir absurdas yra gyvenimo norma.

Ruošdama šį pranešimą pastebėjau, kad Juozo Erlicko kūryboje įžvelgti šviesų spindulėlį nėra lengva, netgi pasakyčiau sunku. Tada ir uždaviau sau retorinį klausimą:  „Negi viskas Lietuvoje taip jau blogai? ”. Jau mačiau mintyse pritariamai linksintį klasiko veidą, bet staiga prisiminiau Juozo Erlicko lyriką vaikams. Tą mažą dalį jo kūrybos, kur nėra jokios politikos (bent iš šalies neįžvelgsi), kur nėra jokios Europos, tik paprastas kaimo peizažas ir po kojomis besiraitantis sliekas. Sąmoningai nepasakiau, kad ten nėra skausmo. Skausmo ten apsčiai, bet jis toks neforsuotas, tikras, nuoširdus, toks lyriškas. Todėl ima atrodyti, kad jis geras, nes tai neatsiejama kiekvieno gyvenimo dalis. Pavyzdžiui, mirtis yra labai didelis skausmas, bet ar galime sakyti, kad natūralus gyvenimo ratas yra blogai?
Gimė kartu su manim,
Ir negaliu jos išimt –
    Užkaboriuos mano kūno
        Giliai pasislėpus tūno <…>
            Per Lietuvą, tartum per širdį,
          Einu ir nešuos savo mirtį…
                                                („Mirtis”)


Man labai įdomu, kur politinių marazmų sugraužtame Erlicko kūne slepiasi tas vaikiškumas? Bet tiksliai žinau, kad dauguma tų eilėraščių yra paremti poeto biografija, kitaip tariant, yra paprasčiausi nostalgiški prisiminimai apie gimtuosius Viekšnius, vasaras, praleistas ant mylimos upės Virvytės kranto, apie meilę…

O tai jau būtų visai kita tema, meilė klasiką, tiksliau, jo kūrybą aplanko labai retai, žymiai dažniau jo mūza tampa Tėvynė Lietuva, nei paprasta moterų giminės atstovė. Sigitas Parulskis sako, kad tai dar viena Juozo baimė. Bet, būdamas, kaip pats sako, senoviškų pažiūrų katalikiškos pakraipos tarybinis žmogus, jis vis tiek parašo keletą eilėraščių apie meilę. Juos galima paprasčiausiai padalinti į dvi dalis: vulgariuosius -            Aš tave mylėsiu be pradžios, be galo,
                                        Tartum grįžęs iš didžiausio baro.
                                        Pastatysiu tau ant stalo terminalą,
                                        Siurbsiu iš kišenės kiaurą parą.
Dėl tavęs pakelsiu supirkimo kainą,
                                        Versiu pieną į aukščiausią rūšį.
    Ir dėkos tau visas girtas mūsų kaimas,
                      Apkabinęs pakaruoklio pušį.
                                                                    („Meilės daina…”)


    ir lyriškuosius -
Pilnos kišenės vėjo.
Sklidinas maišas lietaus –
Visa tai atnešu tau,
Mano likimo nuliūdus siuvėja.

Tujen pasiūk iš lietaus,
Tujen pasiūki iš vėjo –
Kaip man gyventi reikėjo,
Ir dovanok šį gyvenimą, sau.
                                        („Siuvimo pamokos Fabijoniškėse”)


Vulgariuosiuose eilėraščiuose meilės tema greičiau pavirsta paprasta aistra, yra gvildenama viešai, buitiniame fone, su begale buitinių detalių. Lyriškieji yra žymiai romantiškesni, dažnai juose nėra žodžio meilė, bet jausmą galima įžvelgti poteksčių klostėse. Mano nuomone, kitaip nei vulgarieji, šie eilėraščiai yra susieti su paties autoriaus jausmais ir išgyvenimais. Sentimentalumo ten gal truputėlį ir trūktų, bet autorius nėra linkęs verkšlenti ir liūdėti. Jo nuomone, kurią išreiškia savo kūryboje, geriau nuveikti ką nors naudingo, pavyzdžiui, nukasti bulves ar nuimti runkelių derlių:
Tave aš kas dieną kabinoj matau,
Laukus sau linksmai kultivuojantį,
Kas dieną dainuoju aš tau, tiktai tau –
Vieta širdies mano vakuojanti!

Mat noriu svajoti ir juoktis linksmai,
Ir laukti tavęs palei klėtį,
Priglusti kai širdį užlieja jausmai,
Ir dviese reikšmingai tylėti.
                            („Tave matau”)


Pusiau rimtai, pusiau juokais, paradoksaliu būdu atskleidžiamos gyvenimo realijos, o kartais tiesiog įvaldžius sudėtingą eiliavimo techniką ir per ilgai užsižaidus groteskais ar kalambūrais sukuriamas nei šis, nei tas. Absurdiškas kūrinėlis labiau primenantis skaičiuotę nei rimto veido klasiko kūrinį:

Prie naktinių parduotuvių
Sukas du šimtai lietuvių,
O kažkur kažkoks lietuvis
Neberanda parduotuvės.

Nesupranta tas lietuvis,
Kad už kampo parduotuvė.
Pinas kojos ir liežuvis –
Ak, pražuvęs!

Šen bei ten prie parduotuvių
Du šimtai girtų lietuvių,
Jiems nerūpi, kad neranda parduotuvės
Viens lietuvis.
              („Vidurnaktis. Mintys apie susvetimėjimą”)


Dėl metafizinių absurdo nuojautų XX a. rašytojas realistas, Lietuvos istorijos metraštininkas ir yra kitų mūsų šviesuomenės veikėjų laikomas nerimtu rašytoju, juokdariu. Tai skamba gana kvailai, prisiminus, kad Erlickas niekada nesijuokia: nei kūryboj, nei gatvėje, nei žydrajame ekrane.

Pats Juozapas lietuvių literatūrą ir jos autorius dažnai cituoja savo kūryboje, dar dažniau juos parodijuoja. Jam visiškai paprasta pacituoti Maironį, Kudirką, Vydūną, o gal norite Daukanto ar Lazdynų Pelėdos? Biliūno ar Cvirkos? O gal jums labiau patinka Žemaitė? Prašom. O ką jis padaro iš Salomėjos Nėries?
Ir vienąkart, rinkėjau,
Tu vėl atjosi drąsiai.
O mylimas rinkėjau
Manęs jau neberasi.
                  („Nario pokštas”)


Jo knygose galima rasti tokių kūrinių kaip „Rudens linksmybės”, „Pragiedruliai”, „Aukštųjų Šimonių likimas”, „Saulėlydis Nykos valsčiuje”, „Karas ir taika”, „Permainų metas”, „Parduotos vasaros”, „Laiškanešys skambina du kartus”, „Senelis su degtukais”, „Vasaros naktys” ir t. t.

Kažkur girdėta, ar ne? Jis leidžia sau sujungti Vincą Mykolaitį Putiną su Seneliu Šalčiu, o po to Senelio Mykolaičio Putino vardu skleisti įvairias idėjas. Ar dar geriau ima ir į provincijos policijos viršininko lūpas įdeda Jėzaus Kristaus žodžius. Galiausiai visas komisariatas prabyla biblijiniais žodžiais:
„Muitinės Viršininkas vėl moko pavaldinius:
                                      - Iš tiesų sakau jums: lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu muitininkui pakliūti į kalėjimą. ”
                                                                („Knyga”)


Stengiausi sukurti objektyvų pranešimą, kritinę recenziją, o gavos vos ne pagyrimo raštas. Kartais tiesiog neišeina kitaip. Toks jau tas Erlickas. Sakysi, kad nesąmonę parašė, o jis sakys: „Nesąmonė aplink, nesąmonę aprašiau”. Argi gali pykti. Visgi teisybė.


 

Rašytojai

 

Knygos

 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-03-03 10:04
zmogus is gatves

    KOKIE ČIA GALI BŪTI KOMENTARAI...
ŠIANDIEN MUS JUOZUI 57 i SU-KA-KO
  IR PALINKĖJIMAIS GERAIS MES JĮ UŽPYLKIM
  ŽINIA...YRA UŽ KĄ,ŽINIA YRA DĖL KO.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-26 15:15
Ploščius
Peraugęs japonas.Nesižaviu juo.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-25 19:36
Zolf Ali
gal kiek mokykliškas pranešimas. bet paskaityti buvo įdomu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-17 05:02
Rapolas Pagalvė
aš manau, kad autorė vietomis net labai teisi.
ir nekiškit komentatoriai jokių britney spyrz, nes taip nesuprantu už ką pas jus tos visos palačkos, nes visų pirmą autore tekste mini, kad klasikas jis pasivadino pats(kvepia ironija ar ne?), toliau mūsų visuomenė tokia ir yra: pašnekėk apie politiką/seksą(http://www.apiegeruma.lt/), ir Lietuvoje tas pats... iš kur toks populiarumas yra J.Erlicko, Dviračio žynių(aukščiausi reitingai kiek prisimenu), dabar ir ten visokios betabų pakeitė temą ir nuo visuomenės lazdavojimo perėjo tik prie valdžios, žodžiu palazdavok garsiai valdžia - tauta su tavimi. Tai jau darosi BANALIOS TEMOS - ES, NATO, Paksas, Renata Smailytė, Oželytė kodėl mėgstama politikė buvo visų pensininkų? dėl to, kad lazdavojo tuos pačius politikus. Politika yra banali tema.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-16 21:44
Ievų Pūga
šmaikštų kampą pagavus parašyta ;-)
įdomiai susiskaitė
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-15 14:26
Darrrka
:x
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-15 01:40
unknown artist
Pasiseilėjimas. Nepriot.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-14 22:56
Beprasmybė
Šūdo malimas. Negalėjo šio teksto autorius nueiti pas Juozą ir su juo pabendrauti. Būtų bent jau geras interviu gautas. Pabaigos net neskaičiau, nes pradžia jau pasirodė ištempta ir neįdomi.
Matau, kad gale bandyta cituoti jo kūrybą ir komantuoti, tačiau man tai labai ne prie širdies.
Aš pats asmeniškai Juozą Erlicką labai mėgstu ir klausausi jo dainų.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-14 19:19
Švelnus Jungas
Padirbėta kaip reikiant. Autorė įžvalgi ir, jos nelaimei, apdovanota analitiniu protu. Geras darbas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-14 13:25
Edvardas
Ištroškusiam mažoka apie gyvenimą. Literatūrinė apžvalga gera ir tiksli. Viskam apžvelgti neužtektų knygos.
Ilgiau sustočiau prie erlickiškos lyginimų ir palyginimų metodo, to savotiško žodžių sąvokų ir išraiškų neįprasto vinguriavimosi, kuris ir sukuria iki šiol nematytą ir negirdėtą jausminę, satyrinė, lyrinę ir kitokių skambesių kaskadą. Tas, man regis, yra rašytojaus kūrybos savotiškumo esmė. Nauja, įdomi, žavinti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-14 11:59
septyni
taip, būtent britnė parduoda daugiausia kompaktų, so, ji klasikė :) ir „dviračio šou“ dar klasikai :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-14 11:55
Nyarlathotep
Britnė yra gyvoji muzikos klasikė, ane ?
Pompastiškas pavadinimas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-14 10:48
Laukinė Piliakalnio Radasta
Labai gerai parašyta: taikliai ir stipriai sudėlioti akcentai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-14 08:43
matematinis nulis
teisybė ;)
gera parašyta :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-14 08:30
Danutė
....tūlo piliečio....geriau pilietis be to TŪLO...
Geras straipsnis..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-13 23:25
g
g
Susiskaitė labai lengvai. Net keista. Dažniausiai  kažkaip čia būna pasakojama kažkokiem žmonėm tik ne man ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-13 23:09
Raa
Raa
bravo!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą