sian sapnavau keista sapna
karas, mane persekioja, as po kapines slapstausi, saule kaitina, o as uz antkapiu slepiuosi patyliukais ir selinu, o kai isbegu is kapiniu, privaziuoja su didele LABAI prabangia masina (tokios net nera :) ) velnias ir sako sesk, pavesiu, ir nuveza visai i kita puse, kazka snekejom, tik nepamenu ka, jis nuolat sypsojosi, o vairavo jo tarnas, kuris atidare man duris
paleido kazkokiam privaciu namu rajone, staigiai sutemo ir tapo ziema, as isilauziau i kazkoki buta, kur buvo ganetinai salta, 2 kambariai, kampe stovejo kaledine eglute, as priguliau pamiegot, kadangi po tu persekiojimu buwau pavarges, ir iejo seimininke, issigando ispradziu, nes buwo tamsu, bet po to pasirodo kad tai mano mylimoji ... tik visai kitokia, nepanasi, ir ne vika ... nzn, tuomet mes isejom i kiema, prasvito, pradejom kvailiot, metytis is sniego gniuzciu, vienas i kita, i kaimynus ir kaimynes, i vaikus... bet .. vel prasidejo karas, kazkoks ateiviu karas, pradejo pulti ateiviai...

ganetinai realu buvo..