– Labai gerai matyti, kas tik ima, o mainais beveik nieko neduoda, – lėtai prakalbo Anupras, ir trumpam susimąstęs, sumurmėjo jam vienam suprantamą mįslingą aforizmą: „gali paskubom sudėti viską, ką gauni, į primityvią statinę projekciją, tarsi būtum koks eunuchas, o juk pakaktų tik šiek tiek įtempti fantazijos sparnus, ir gautą medžiagą apskrietum iš visai kitos, netikėtos pusės“...
Rodyklė įsitempia lyg taikinio ieškanti strėlė, trūkčioja, svyruoja į abi puses, dreba, virpa, ima dejuoti iš nevilties, ir vis dėlto sustoja tiesiai ant ribos, nė milimetru nepasvirusi nei į dešinę, nei į kairę, kaip vakar, kaip užvakar, kaip visą amžinybę - tas ambivalentiškas atsakymas jokios mįslės neišsprendė.
Šiame pasakojime verta paminėti liūdnai pasibaigusias Sriubiaus ir Silkiaus lažybas, kuomet sėkmingai įveikę atrankos etapą, pričiupti azarto ir svaigiųjų gėrimų, jie sugalvojo tris bausmes (reikės pasirinkti tik vieną) tam, kuris ateity prasčiau pasirodys su savo Azazelos istorija, t.y. a) per pusvalandį suvalgyti dešimt žalių kukurdvelkių, b) darbovietėje stale prigręžioti dešimt skylių, c) ant šiknos įskaitomai išsitatuiruoti žodį „kosmonautė“.
Rudnosiukas pagaliau atšlubavo iki kryžkelės - visi kelrodžiai buvo sulaužyti ir neįskaitomi, tik tas vienintelis "Rūžava" švytavo juodomis raidėmis ir rodė nežinia kur, - tokia jau ta mano mano dalia, - pagalvojo Rudnosiukas, išmesdamas eilinę matriošką-gyvybę (kiek jų dar liko?) , ir nušleivojo įskaitomo kelrodžio kryptimi.
Koks kilometras tebuvo likęs iki uokso, kai pelėda staiga prisiminė pamiršusi sidabrinį burtininko plauką ir jau buvo besisukanti atgalios, bet prieš akis lyg didelė dėmė šmėstelėjo apuoko siluetas.
“Einamieji reikalai„ – kažkodėl pagalvojo Petras, klausydamasis styginių, paskui lėtai užsimerkė ir jo vaizduotėje iškilo kartoninis Eifelio boksto muliažas.
Kai šį rytą ant uolos vėl išvydau Petrą ir jis buvo jau nebe žemyn galva, mano širdį pagavo egzaltuotas džiaugsmas ir suvokimas, kad visi liuteroniški nukrypimai, viso labo, tėra tik paprasčiausias dvasios (jei ne daugiau?) sadomazochizmas, o kontrreformaciją verta pašlovinti.
Tas lopų popas, konkurentas relikvijų medžiotojas prarijo „dezą“ net nemirktelėjęs – nusibeldė į Botsvaną, dykumoje be niekieno pagalbos išsikasė trijų metrų gylio duobę ir aptiko butaforinį paprasčiausio C12/15 betono sarkofagą su vienu vieninteliu pušies kankorėžiu viduj; juokas juokais, bet mums tai reiškė gėdingą smūgį žemiau juostos – gaujoje įsiveisė susmirdusi žiurkė.
– Žodžiai turi reikšti pakankamai abstrakčius daiktus ar objektus,– susijuokė Irena, linksmai užtvojusi per petį Danguolei, o ši tik niūriai dėbtelėjo į Birutę...
Neatsispyriau pagundai pažvelgti tau į akis, o paskui išraudau ir jau nebegalėjau atsitraukti, lyg tai būtų koks magnetas – sulaikiusi kvapą jaučiau kaip strimgalviais grimstu į pavojingą akivaro gelmę.
Tarp milijardų saldainių-galaktikų popieriukų jis sedėjo ir dėliojo tik jam suprantamas mozaikas, kol susiraukė, kad irisas pernelyg tvirtai surakinęs žandikaulius, ir, viską ištaršęs, atsainiai išvyniojo vieną margaspalvį: - labai pasiilgau Dievo - bet aš Jūsų ne, bet aš ne Jūsų.
Atėjo ponats W aptsifeliavęts vitsats ir dar tsu kitaits dviem pet jau ne ponaits - Ivanu ir Aliotsa, ir tsugadino vitsą zaidimą, pet patkui patsirodė Kitkits ir patakė - ne! - zaidimats netsugadintats, nets tats pats gavotsi, kats pūtų gavętsi, kad pūtum atėjęts tsu dviem kaliotsaits, va.
Nirvana galėjo skambėti pono D galvoje ir vakar, ir šiandien, ir ryt ar poryt, tačiau, nepaisant to, ponas D tiesiog jodinėjo ir jodinėjo, kol jo trupantis batonas nepasiekė praplikusio pono A galvos.
- Na gi, profesoriau, Balnį, dar pasakykite, kad šie daugybiniai grubūs pjūvių randai ant kojų yra nemokšiškos ortopedinės chirurgijos pasekmė... – asistentas delnu prisidengė akis nuo pirmųjų saulėtekio spindulių, su pasišlykštėjimu stebėdamas numestus ant grindų kruvinus tvarsčius. – Tarsi iš šio milžiniško orangutango būtų norėta išlankstyti kažką panašaus į žmogų?
Visada maniau, kad šovinizmas - yra tiesiog kulkų švilpesys pro ausis, tačiau ant galvos nusileidus kandeliabrui suvokiau, kad esu išskirtinė žvakė visame Žemės sietyne.