Prozos rašymas pradedančiąjam

Pagalvojau, kad pasidalinsiu savo rašymo patirtimi (kad ir kokia negausi ji būtų), pamąstymais ir pastebėjimais iš kitų autorių kūrybos. Galbūt kažkas pravers tiems, kas tik pradeda rašyti ir nežino, nuo ko pradėti.

Be savo pačios pastebėjimų įkeliu keletą nuorodų į St Sebastiano dienoraščius, kur jis labai žavingai ir teisingai (mano nuomone) pateikia keletą rašymo pamokėlių. 


Taigi nuo ko pradėti rašyti prozos tekstą? 

1. Pagrindas. Apsispręskite, kas bus pagrindas Jūsų rašomame tekste: nuotykis/istorija, emocijos, ar filosofija. 

Pagal rašymo sudėtingumą sudėliočiau nuo sunkiausio:

-Filosofiniai tekstai - sunkiausi, nes be geros idėjos, kurios paprastai neatsiejamos nuo gyvenimiškos patirties, įsigilinimo ir ilgų apmąstymų, nieko gero nesukursi;

-Emociniai - dažniausia klaida yra parašyti, kad herojus taip liūdi, taip liūdi, verkia ir verkia ir įsivaizduoti, kad jau sukurta tragedija. Ne. Emocija ne nurodoma, o turi kilti skaitytojui, dažnai net neįvardinant jos tekste. Reikalaujantis įgūdžių reikalas. Be to labai didelė rizika susitapatinti su personažu ir nuklysti į dienoraščius;

-Nuotykiniai tekstai, kuriuose pasakojama vienokio ar kitokio sudėtingumo istorija, nutikimas. 

Pradedančiam autoriui manau tinkamiausia yra rinktis aprašyti nuotykius: 'grynus', arba šiek tiek 'pamaišant' su filosofija, ir/ ar emocijomis. Taigi, kai apsisprendžiam, kas bus mūsų pagrindas, žingsniuojam toliau. 

2. Idėja. Pagalvokite, kokį tekstą malonu skaityti pačiam/iai. Greičiausiai toks pat patiks ir Jūsiškio skaitytojui, todėl dėliodami istoriją nepamirškite, kad rašote ne sau, o tam, kad sudomintumėte kitą.

Dėliokite istoriją. Man lengviausia pradėti nuo pagrindinio įvykio, 'kabliuko', ant kurio pakabinsit skaitytoją. Kai yra branduolys, lipinu visą priešistorę, dėlioju išvadas, parenku tinkamus veikėjus ir tt. 

3. Laikas apmąstymui. Kai turite idėją reikia duoti laiko jai subręsti. Tai gali užtrukti dienas. Jei įsivaizdavote, kad rašymas yra amžinas ekspromtas, tuomet klystate. Taip, pasitaiko, kad imi ir brūkšteli kažką tikrai neblogo vienu prisėdimu, be didesnio pasirengimo, tačiau tai pasitaiko retai. Visa kita remiasi darbu.

Taigi apgalvokite: kokie bus herojai (puiki pamokėlė apie juos yra čia: dienorastis/siek-tiek-apie-rasymo-praktika-personazai/332758.html), kokia juos sups aplinka, kokie motyvai nulems vienus ar kitus veiksmus, kaip tai įtakos visą situaciją. Kas motyvuoja personažus, ko jie bijo, kas suteikia energijos ir tt. Visa tai greičiausiai liks 'už kadro', tačiau pats žinojimas ir ryškus personažo portretas autoriaus galvoje leis sukurti įsimintinesnį veikėją tekste.

Išnagrinėkite savo pagrindinius herojus: kokia jų išvaizda (nebūtina ją aprašyti, bet jei jos neįsivaizduojate labai aiškiai, tai gali nutikti taip, kad vienoje vietoje tai bus žavi žaliaakė blontinė, o kitoje, jau šviesiaplaukė, gintaro spalvos akimis... ), kokie pagrindiniai būdo bruožai, išskirtinumai. 

Konstruodami įvykių seką nepamirškite logikos ir priežaščių - pasekmių grandinės. Atsakykite sau į visus 'kodėl?', kad žinotumėte, kurie atsakymai svarbūs ir ką reikia paminėti.

Todėl neskubėkite. Jei herojus pažinostie, kaip savo draugus, tekste jie bus gyvesni ir įtikimesni, o jei istoriją mintyse išnagrinėsite itin smulkmeniškai, atrodys, kad pasakojate iš tiesų išgyventą įvykį, o ne padriką fantaziją.

4. Planas. Kartais pravartu pasižymėti pagrindinių įvykių seką, kad rašant nepasimestų svarbūs elementai, detalės, nenuklystumėte į beprasmius aprašinėjimus.  

5. Kūrinio apimtis. Pradedantieji kartais klaidingai galvoja, kad trumpus tekstus rašyti lengviau - netiesa. Reiktų pradėti nuo vidutinės apimties (pradėti nuo romano būtų švelniai tariant per drąsu), kuri suteiktų pakankamai erdvės tinkamai pristatyti herojus, išdėstyti fabulą, pasiekti reikiamą emocinį efektą.

6. Pasakotojas ir laikas. Prieš rašydami pasirinkite pasakojimo laiką ir kuriuo asmeniu pasakosite. Pradžiai išlaikykite juos per visą kūrinį nekintančius (po to galėsite eksperimentuoti). Atkreipkit dėmesį, kad pasakojimas pirmuoju asmeniu apribos. Negalėsite papasakoti, ką mato, jaučia, žino kiti personažai, reikės viską perteikti tik vieno asmens akimis.

7. Asmeninė patirtis. Naudokitės žinoma informacija. Galite 'pasiskolinti' draugui nutikusią istoriją ir ją šiek tiek adaptuoti, galite įtraukti ryškų tipažą iš savo aplinkos, pasinaudoti savo emocijomis, jų virsmais. Taip palengvinsite sau darbą, nes reikės mažiau fantazuoti, bus lengviau prisiminti tai, ką pasakojate.

8. Kiti elementai. Siūlau taip pat pasiskaityti apie dialogus (http://www.rasyk.lt/dienorastis/siek-tiek-apie-rasymo-praktika-dialogai/333295.html) ir aplinkos bei daiktų aprašymą (http://www.rasyk.lt/dienorastis/siek-tiek-apie-rasymo-praktika-aplinkos-ir-daiktu-/332553.html)