Rašyk
Eilės (78122)
Fantastika (2308)
Esė (1556)
Proza (10913)
Vaikams (2717)
Slam (74)
English (1198)
Po polsku (371)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Brendant per prozos pievas, neretai imi ir suklumpi ant Padūsavimo. Šioje erdvėje tai galėtu būti netgi atskiru žanru pavadinta . Padūsavimai, kuriuos vienija tema noriu - myliu - negaliu...

Ir taip pabosta rašyti tuos pačius komentarus, kad ėmiau ir nusprendžiau parašyti vieną bendrą:
- skaitytojo nedomina asmeninės autoriaus dramos, jei jos neišreikštos spalvingos, įtraukiančios, herojais ir įvykiais praturtintos istorijos forma. Visiškai nepatraukia tekstai, kur lyrinis herojus(ė) kalbasi su Juo/ Ja (taip, mistiniu mylimuoju, paprastai taip ir liekančiu be vardo), guodžiasi, kad myli, kad meilės atsako nesulaukia, kad Jis/ Ji išėjo ir paliko. Gryna asmeninė drama, be kūrybos ir be mąstymo apie skaitantįjį.
- rašymas auditorijai, nėra psichologinė pagalba rašančiajam. Taigi jei turite, ką pasakyti konkrečiam žmogui, tuome jam ir sakykite, mes nenorime to žinoti.
- čia ne facebook.com ir skyrelis "Proza" - ne būsenos langas.
- jei norite kurti, tuomet ir kurkite. Tai reiškia, kad turite sugalvoti siužetą, veikėjus, jų tarpusavio santykuius, problemą ir dar visa tai turi turėti pagrindinę mintį.
- gerbkite skaitytoją. Prieš publikuojant pagalvokite, ar pačiam patiktų skaityti tai, ką parašėte, jei su tekstu nesietų emocinis ryšys?
- jei parašėte kažką panašaus į "Aš sėdžiu prie lietaus lašais apsiverkusio lango ir jaučiu, kad Tu nebegrįši, kad palikai mane, nes tau mano meilės nereikia. Delnuose spaudžiu raudoną arbatos puodelį ir žinau, kad niekada jo nebebučiuos tavo lūpos, kad maniškėms taip pat lemta išdžiūti be tavo bučinių balzamo..." ir tt ir panašiai, tuomet būkite tikras - tai jau buvo parašyta N kartų iki Jūsų. Mes tai jau skaitėme. Nepatiko pirmą kartą, nepatiks ir šimtąjį.
- ieškokite savo kelio, savitumo, originalumo. Rinkitės temas, kurios traukia, intriguoja visų pirma Jus patį. KURKITE istorijas.
- kūryba yra darbas ir per dešimt minučių šedevrai negimsta. Praktika, darbas, nemigo naktys, rašymas ir perrašymas, taisymas ir tobulinimas - štai ko reikia.

Sėkmės mums visiems meilę surasti ir kūrybinę mūzą suvilioti. Tik nereikia šių dviejų stebuklų suplakti į vieną, nes šios damos - pavydžios.


2013-05-10 07:43
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-02-13 16:06
tarakonai
Puikus komentaras. Galima būtų paversti į aktyvią nuorodą kaip iš kokio nors komentarų fondo, buvo gi kažkas panašaus, o ir yra berods.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-25 06:11
Le Hawk
Kunardu, vieni žmonės į rašymą žiūri kaip į meną ir būdą išlieti dūšią, o kitiems rašymas - būdas pasakyti tai, kas gali būti įdomu ir aktualu kitiems, pasidalinti mintimis, skatinti žmones apie kažką mąstyti (galimi ir įvairūs tarpiniai variantai tarp šių kategorijų). Aišku, reikia ir vienų, ir kitų, o ką skaityti - kiekvienam jau rinktis pačiam. O daug rašytojų mirė skurde ir nepripažinime ne dėl to, kad dūšią nepakankamai liejo. Tiesiog rašymas pats savaime negarantuoja šlovės ir pripažinimo, tuo labiau iš karto.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-25 06:04
Le Hawk
Parašyta pakankamai teisingai. Iš tikrųjų ir su esė panaši situacija, kartas nuo karto pasitaiko panašių šedevrų. Man jau senai iškilo toks klausimas - kodėl daugybė prisiregistravusių naujų vartotojų jaučia pareigą išlieti savo asmenines emocijas, ir aišku, tos emocijos būna susijusios su meile, tu mane palikai, išdavei, neatleisiu ir t. t... Iš tikrųjų tai kartais net nereikia žiūrėti į profilį - iš karto matosi, kurie kūriniai yra naujai prisiregistravusių vartotojų.

Nors gal žiauriai mėsinėti jų nereikia. Visi gi nuo kažko pradėjo, niekas iš karto neparašė puikių kūrinių, kurie sužibėjo penkiomis bombardavomis Rašyko žvaigždėmis. Daugumos pradžia buvo pagal visiems gerai žinomą "pirmo blyno" patarlę. Aš tai tokiems kultūringai pasiūlau paskaityti kitas esė, kad maždaug suprastų, kaip esė turi atrodyti :D

Bet tai kodėl naujokams taip rūpi būtent meilė? Ne blynai, ne išgertuvės, ne filmų siužetai, ne sporto klubas, ne religija, o vat būtinai meilė :D Matyt, popkultūros ir šiaip chaltūros įtaka.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-22 09:26
Marquise
Na aš kalbėjau labiau apie tai, ką galima rasti brendant per prozos pievas rašyke - o čia Kafkos sutikti kol kas nepasitaikė :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-21 21:49
asmodeus mortuus
Viskas teisingai - tik iki ribos tam tikros. Padūsavimas, vidinė asmens refleksija irgi gali būti menas. Ir dar koks. Ir labai įdomus auditorijai. Jei žiūrėti taip griežtai - tai Kafkos nemaža dalis apsakymų jau netiktų visai čia mums, taip? Traklio poezija kuolintina, visa :) Esė įvairiausios, atsindinčios vidinę būseną, bet be istorijos, be siužeto, be veikėjų konflikto detektyvinio - jau netiks ? Ne ne, kategoriškai nereikia spręsti. Tai būtų tikrai primityvu. O va dėl paskutinių pastraipų :

- kūryba yra darbas ir per dešimt minučių šedevrai negimsta. Praktika, darbas, nemigo naktys, rašymas ir perrašymas, taisymas ir tobulinimas - štai ko reikia.

Sėkmės mums visiems meilę surasti ir kūrybinę mūzą suvilioti. Tik nereikia šių dviejų stebuklų suplakti į vieną, nes šios damos - pavydžios.

- kas galėtų nesutikti. Taip.


 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-21 19:11
zuikius ir sniegena
puikiai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-14 12:46
Erla
,,- rašymas auditorijai, nėra psichologinė pagalba rašančiajam'', -teisybė.
Sukurti ką gero, sunku. Kūrinys turi žavėti vieną ar kitą žmonių grupę. Jei autoriui reikia įrodinėti, kad jo kūrinys geras, tai toks autorius laiką turėtų gaišt paties kūrinio gerinimui, arba .....eiti šieno ravėti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-12 23:37
Zirgulinis be kirčio
+.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-12 21:36
graži
kaip pirštu į
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-10 18:36
Kunardu
Tik kažkodėl dauguma didžiųjų meninkų,kurių kūriniai šiai dienai laikomi šedevrais,savu laiku buvo beveik nematomi ir numirė skurde ir nepripažinime.Noriu pasakyti,kad reikia nebijoti išlysti iš rėmų,vadinamųjų standartų(tiek rašyme,tiek tapyboje ir pan.) ,nes galbūt vieną dieną tai taps šedevrais tų laikų žmogui,kuriam galbūt tikras jausmas,neapipavidalintas ir nenušlifuotas darbas bus tikroji vertybė.
Bet kuriuo atveju priimu ir jūsų nuomonę.Tiesiog visi esame skirtingi,o tai ir yra įdomu.Na,bent jau man :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-10 17:06
Marquise
Kunardu, pasakykit man bent vieną pripažintą literatūros kūrinį, kuris "gimė iš širdies, iš begalinio poreikio išlieti dūšią ir užmiršti proto pagrūmojimus, kad tai niekam neįdomu..", be valios pastangų ir darbo? M? Kaip manot, gal Šekspyras savo sonetus sulialiavo saulės zuikučius ganydamas, o gal Levas Nikolajevičius Tolstojus lengvo turinio knygelę "Karas ir taika" ant servetėlės "primetė", ar koks Edgaras Alanas Po be įdirbio ėmė ir tapo detektyvinio žanro pradininku? Panašu į tiesą?
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-10 16:12
Kunardu
Na,nežinau nežinau...Aš visada maniau ir tebemanau,kad kūryba yra tai,kas gimsta iš širdies,iš begalinio poreikio išlieti dūšią ir užmiršti proto pagrūmojimus,kad tai niekam neįdomu..O gal kažkam tai bus įdomu? Menas aplamai paėmus yra gana subjetvyviai vertinamas reiškinys..Štai,kažkur skaičiau,kad kažkokia galerija pardavė vieno dailininko tapyta paveikslą už kelis milijonus,tačiau tame paveiksle nebuvo nieko išskyrus..mėlyną spalvą.Tad ar tikrai reikia šitiek taisyklių ir juodo darbo kuriant meną?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-10 11:46
omnia
Puiku!

„pagalvokite, ar pačiam patiktų skaityti tai, ką parašėte, jei su tekstu nesietų emocinis ryšys? “

Tai beveik neįmanoma misija. Man pačiam turi praeiti bent pusmetis nuo paskutinio karto, kai skaičiau kurį nors savo tekstą, kad vėl galėčiau jį perskaityti „šiek tiek iš šono“...

Pridurčiau tik vienintelį dalyką: labai padeda skaitymas, gerų ne savo kūrinių, knygų.

Dar padeda štai toks įvaizdis: skelbdamas rašykuose ir bet kur kitur kūrinį, turėtum įsivaizduoti, kad prieini prie būrelio žmonių ir sakai jiems: štai, papasakosiu vieną įdomią istoriją.

Užtenka nors kartą, taip priėjus, nusimyžti vaivorykšte, kad daugiau nebegautum progos pasisakyti (o prasižiojęs – gautum į dantis).
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-10 11:14
Marquise
Mielai prašom :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-10 11:09
Lengvai
ooo, Marquise, o galima aš irgi dėsiu nuorodas po tekstais į tavo šitą pasisakymą?=]
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą