kopėtėlės ir stiklinaitė svarsto apie raideles

kopėtėlės:
- raidės turi kilputes, kuriomis pinasi, susikimba ir kybo.
matai? žodis kybo turi kilpą, kurioje gali pakibti.
tokią turi ir žodis žodis, tik kilpelė iš kitos pusės: b d

viskio stiklinaitė:
- neprasimanyk, ten ne kilputės, o pilvai.
juk taip sakydavo tie, kurie mus mokė rašto. ypač pilvota yra D.
o O stora kaip Ona.

kopėtėlės:
- jeigu šitaip, tada visos raidės begalvės išskyrus kelias su taškais.
visai kaip ir Tu!

viskio stiklinaitė:
- ko taškais?

kopėtėlės:
- parašykim strykt. žiū, koks šitas žodis. jis visas susitaršęs, šuolyje:
prasideda riesta s, daro posūkį, tuomet pasispiria ant kryžiuotos t, ritas ant r (kuri primena, lieptelį), gilyn smigteli ir vėl laiptukais, kuriuos turi k, o tuomet vėl kryžiop ant t..

skaityk vėsa. juk aptakus ramus žodis, be jokių išsišokimų.
o dabar šviesa. platus, erdvus apvalus žodis ir ties v pasklinda iš apačios iki begalybės.
jokių žybt, kaip kad žodyje žybt. 

žybt žybt driokst ir keberiokšt. o dabar, tarkim, namai, mama, ramu. ar aiškiau?
galim pastebėti, kad praeitis prasideda kilpele iš anapus (atspindys) - raide su šaknimi, tai yra p, o ateitis, turi net dvi t, kurios lyg medžiai, kyla, lapojasi. gal netgi primena augimo runą.

va akmuo. matai? jį gali parident ir ties k jis sunkiai persivers, bet su pagreičiu, o ties uo riedės apvaliai.

viskio stiklinaitė:
- pramaniūga! :P

kopėtėlės: gurrrkštt.