Tu mano sapne.

Ir visai netikėtai..
Daug merginų važiavo išgirsti to angeliško balso, ir pasigerėti tuo neapsakomu jo grožiu.. Įeiname į didelę salę, visi susiranda savo vietas.. Užgęsta šviesos.. Viskas skendi tarsi naktyje, kurioje pasirodo neregėto grožio mėnulis.. Tai nuostabiausią, ką galėjai išvysti.. Pasigirsta dainos pradžia, o jis maloniai šypsodamasis pasisveikina su publika.. Begalinis klyksmas visų merginų, ir begalinis širdies šauksmas jam.. Ir šitaip atsitinka, kad manąjį širdies šauksmą jo širdis išgirsta.. Pro visus stumdymųsis ir klyksmus ramiai einu link scenos, link ištiestos gražuolio rankos.. Savojoje rankoje gniaužiu popierėlį, kuriame sudėti manieji jausmai jam.. Tam angeliui.. Ir aš noriu, kad jis tai sužinotų, noriu, kad jį paskaitytų, galbūt supras.. Kaip aš jį myliu.. Įteikiu angeliui gėles, raudonas rožes, kurių viduryje buvo vienintelė balta.. Tas nuostabusis vaikinas, paglosto mano ranką, ir padėkoja.. Aš kaip ir ruošiuosi nueiti, tačiau jis mane sustabdo, padėkoja.. Ir paklausia, kodėl vienintelė rožė balta.. Aš įsidrąsinu, ir paglopstau jo veidą, atsakydama, kad kaip ši rožė, tarp visų raudonųjų balta.. Jis vienintelis toks nuostabus šiame pasaulyje.. Skaudančia širdimi turiu išeiti, tačiau juodaplaukis švelniai paima mano ranką, ir tyliai ištaria - eime... Užsikelia mane ant scenos, ir mes nueiname į kažkokią tamsą, kurioje jaučiu jį labai arti prie savęs.. Mažas šviesos spindulėlis apšviečia mano rašytą laišką jam.. Dar neskaitęs vaikinas manęs paklausia - tavo akyse įžvelgiu tokį.. Na tokį.. Jausmą.. Norėčiau kažka sakyti, bet vaikinas švelniai savo ranka priliečia mano lūpas, ir aš tyliu.. Jis ima skaityti mano laišką, ir mano veide atsiranda raudonis.. Jis šypsodamasis pakelia akis, ir pažiūri į mane.. Tuomet sako.. Tai tiesa?.. Tu.. Myli mane? Ir ką turėjau sakyti.. Paėmiau jo ranką, ir švelniai ją glostydama ištariau.. Taip.. Aš tikrai nuoširdžiai myliu tave.. Tas nuostabus žmogus prieina visai arti.. Ir staiga prispaudžia mane prie savęs.. Jaučiu jo rankas ant savo nugaros, kurios švelniai glosto mane.. Tas gražuoliuko kūnas buvo visas įkaitęs.. Pats su baltu švarkeliu, ir džinsiukais.. Nejučiomis mano rankos jau po jo švarkeliu.. Angelas visiškai priartėja, ir pabučiuoja mane.. Į skruostą.. Šalia lūpų.. Ir pasako - tavo lūpos gali būti man per brangios.. Geriau jas pasaugokime.. Staiga mano akyse kažkokia šviesa.. Ir tamsa.. Atsimerkiu kambaryje.. Į kambarį ateina tas nuostabusis vaikinas, priėjęs, mane apkabina.. Ir taip staigiai paguldo mane ant lovos, jog vos spėju tai suvokti.. Vaikinas užgula mane, ir savo švelniomis lūpomis bučiuoja mano kaklą.. Atsikelia, ir greitai nusivilkęs savo baltutėlę maikutę, vel yra šalia manęs.. Aš nežinau, kas darosi.. Nejau jis toks.. Bet ne, jis taip negalėtų, tikrai ne.. Keistu ir tarsi pakvaišusiu žvilgsniu jis žiūri į mano akis, ir viena po kitos mano palaidinės sagos atsegamos.. Jis toliau bučiuoja mane.. Bučiuoja visur, tik ne į lūpas.. Ir aš nesipriešinu, nieko nesakau, juk aš jį myliu.. Ir staiga dingsta tas pakvaišęs jo žvilgsnis, į mane žiūri tos pačios, gerumo sklidinos, nuostabios rudos akys.. Jis atsargiai atsigula jau šalia manęs, ir juokiasi.. Paklausiu - kodel juokiesi, mažuti?.. Jis į mano klausimą atsako savuoju klausimu.. Kodėl tu nesipriešinai? Juk aš galėjau tavimi pasinaudoti.. Aš jam pasakiau, kad ir ką tu darytum, kad ir kaip besielgtum, niekada nesakysiu tau nieko blogo.. Ir aš žinoaju, kad tu nieko panašaus nepadarytum, nes esi ne toks žmogus..
Taip susipažinę mes kartu būname keletą savaičių.. Mėnesį.. Kol išvažiuojame jau į mūsų namus.. Vieną vakarą jis pasirodo gražesnis, nei kada anksčiau.. Grįžta su prašymu susižadėti.. Žinoma, puoliau jam į glėbį, ir jis mane suspaudęs savo rankomis, pabučiuoja.. Jis supranta, ką tai reiškia.. Naktis.. Mes nemiegame.. Mes tiesiog mėgaujamės vienas kitų, bet nerimtai.. Tai tik glamonės ir karšti bučiniai.. Ir lyg kas norėtų mus sustabdyti.. Suskamba telefonas.. Siekiu jo atsiliepti, tačiau mano rankos prispaudžiamos prie lovos, o lūpos negali nieko ištarti, nes jas nutildo kitos karštos ir švelnios lūpos... Vėl pasineriu į švelnų jo glėbį, ir tirpstu jo rankose.. Kai tyloje girdisi tik truputį sunkus jo kvėpavimas, jį vėl pertraukia telefonas.. Ir šį kartą atsiliepiu.. Kažkokios merginos balsas klausia, kas aš.. Atsakau, jog esu jo mergina.. Panelė prašo perduoti jam, jog jo mergina prarado vaiką.. Visas pasaulis mano akyse pasidaro juodas... Tas sexualus vaikinas grįžta iš dušo.. Atsisėda prie manęs, ir apkabina.. Jis mane bučiuoja.. Tik aš neatsakau.. Mano kūnas šaltas, lyg būčiau mirusi.. Negaliu nieko ištarti, lūpos sustingę.. Jo rankos laksto mano kūnu, bet aš jų jau nejaučiu... Jis atsisėda ir paklausia manęs, kodėl aš staiga tapau tokia šalta.. Dabar aš į jo klausimą atsakau savuoju - tu turi vaiką...? Vaikinas nustebęs atsako - jaučiu, kad turiu.. Ir kad jis yra tavyje.. Kad yra mūsų meilės vaisius, mano svajonė.. Aš atsisėdu, apsirengiu jo maikutę, įlendu į džinsus, apsiaunu batus, ir visa susivėlusi, nepasidažiusi einu link durų.. Jis skubiai rengiasi ir nori bėgti paskui mane.. Aš trumpam sustoju, ir pasakau - branguti, katik sužinojau, jog tavo.. buvusi mergina prarado JUDVIEJŲ kūdikį... Jis dar labiau nustembą, ir ima šaukti, jog tokios nebuvo.. Tačiau aš išbėgu į lauką... Lauke žiema.. Taip tamsu ir šalta.. O aš viena mėgu tamsia gatve.. Riedančios mano veidu ašaros virsta ledu.. Snaigės dengia mano plaukus... Siaučia pūga, o aš einu viena maikute.. Man šalta, bet nesvarbu.. Iš nugaros šiltu paltu į savo glėbį mane įsupa tas pats angelas.. Aš bandau ištrūkti iš tų nuostabių rankų, nors iš tiesų norėčiau ten likti per amžius.. Bet dabar jam skaudu, jis turėjo merginą, juos siejo ryšys... Jis puola ant kelių, ir apsikabinęs mane verkia, ir garantuoja man, kad tos merginos nebuvo.. Vaiko taipogi... Kad vaikas bus.. Bus mūsų.. Jis tikino, kad žino, jog aš laukiuosi mūsų kūdikio.. Tačiau net aš to nežinojau.. Bet aš jį pernelyg mylėjau.. Tikėjau viskuo, ką jis pasako.. Ir neveltui..
Mes grįžtame namo.. Ir paaiškėja, jog aš tikrai laukiuosi mudviejų vaikelio, kurio abu taip norėjome.. Paaiškėja, jog ta mergina kvailiojo.. Ji nesuvokė, kaip tai gali būti skaudu.. Po visko aš mačiau tik jo nuostabias rudas akis.. Glosčiau jo juodus plaukus.. Jaučiau jo rankas.. Ir bučiavau tas nuostabias lūpas... Ir mes buvome laimingi.. Nes mylėjome vienas kitą labai.. Labai karštai.. Taip, kaip niekas kitas nieko nėra mylėjęs..