Kartais pamirštam ką turime šalia.. Ką reikia branginti - kas neįkainuojamas ir pats pats brangiausias.. Kartais pamirštame, kad esame.. kartais nepastebime mažų smulkmenų - supančių mus ir suteikiančių tiek daug atspalvių mūsų gyvenimuose..
Kartais.. lyg ši akimirka, šis žodis nieko nereikštų.. Lyg.. Norėčiau kažką tau gražaus šį vakarą pasakyti, bet trūksta žodžių, ne todėl, kad aš beraštė, ar nieko neišmananti.. bet todėl, jog noris pasakyti kaip Tave MYLIU ir tam nerandu tinkamų žodžių.. Tam išreikšti ir nerasiu jų, nes žinau, kad ne žodžiai meilėje svarbiausi, o tyla, apsikabinimas, bučinys, žvilgsnis.. nebyli kalba..
Kartais norėtųsi stabtekti ir šaukti garsiai - kaip myliu tave ir kokia laiminga aš esu.. o kartais susigūžti į kamuoliuką, ir nuslėpti jausmus, kad jų niekas neatimtų.. kad jie liktų tik mūsų ir tarp mūsų.. nenužiūrėti.. nenučiupinėti..
Kartais - kaip ir šią akimirką aš norių Tau pasakyti daug nebylių minčių.. Kartais kaip ši akimirka aš pasiilgstu tai ką turėjom.. tai ką turim.. ir tai ką turėsim..
Aš tiesiog visiškai tavo nuo galvos iki kojų.. nuo tyriausios sielos pusės iki pačios tamsiausios..
Kartais.. norisi tavimi pasimėgauti iš tolo.. nes visada stebėdama Tave, atrandu vis kažko naujo, kas mane žavi..

<BŪK TOKS KOKS ESI>