Ne taip lengva parašyti haiku. Ypač pagal tokį paveikslą. Gal pabaisa ir linksma, bet kuo čia (pri)dėti vystyklai - nesupratau. Nebent norėta pasakyti, kad kol dailininkas gulėjo vystykluose, buvo normalus vaikas, o gyvenimo gale štai kokias pabaisas piešė - liga galingesnė už talentą (galia gale). Gal tai ji, liga - pabaisa, o linksma todėl, kad pasiglemžė talentą? Visko gali būti.

a) mintis (max 2 balai): jei nebūtų to haiku reikalavimo, sakyčiau, jog tos rafinuotos užuominos intriguoja. bet metaforiškumas haikiukuose diskutuotinas. kaip ir miglotas ryšys tarp vystyklų galios, spalvų ir linksmumo. žodžiu, man per daug laisvės interpretacijai. 0,9
b) perteikimas, raiška, įtaigumas (max 2 balai): žodžiais pažaista gudriai, bet ryšiai tarp jų manęs neįtikina. o linksmumas pabaigoje sušvelnina smūgį. netkalbu apie sunkiai įžvelgiamus gamtos motyvus, išjaustą žmogaus gamtos santykį ar bent nuotaikos sukūrimą. 1,0
c) santykis su užduotimi, dėmesys originalumui (max 1 balas): ryšys per spalvas, pabaisą egzistuoja. dėl linksmumo ir vystyklų nežinau... 0,8
bendras balas ir įspūdis: pampersus pasikeitusi net pabaisa pralinksmėja. 2,7

Ne. Neskamba. Tokiam mažam interliude, kaip haiku, reikia neįtikėtino, beveik spontaniško skambesio, arba nyčiško struktūros supratimo. Pabaisa nelinksma; ji liko nepasotinta.

Arčiau užduotos temos nei priešininko. Per katino plauką. Spalvos vystyklų sužaidimas gan gražus. Bet kiek neskaniai nuskambėjo pabaiga. O dar tas atsitiktinis banalokas rimas galia-linksma. Pradžios galia - ar vystyklai pradžios. Skambėjo keistokai, po kelių perskaitymų patiko toks sudėliojimas. Bet vis ta pabaiga..

o tokia nebloga idėja
haiku formoj visai netinka
nu, visai į formą neįtilpta
suvystytos tos spalvos
visiškai.
pirmas įspudis stipresnis.
bet forma įveikė idėją.

Leiskite pajuokauti: grįžta moterėlė namo, žiūri - pelė spąstuose, dar juda - aaaaaaaaaaaaaaa!!! Pakelia galvą - vyras kilpoj kabaliuoja - oooooooooo!!! Dvigubą klastą, bjaurybė, sugalvojo - ūūūūūūūūūūūūūūū!!! Katinas, iki tol ramiai snaudęs, pašoksta visas lyg nuplikytas nuo tokių klyksmų, kaip elektros nupurtytas, sukibirkščiuoja liepsnomis (žr. paveikslą) ir mauna medžioklėn, supratęs, kad Whiskas jam šiandien niekas neįkratys...
Jei rimčiau, tai šis haiku stipresnis už priešininko, su kuo ir sveikinu.

a) mintis (max 2 balai): simpatiška. jei nesi pelė. lyg ir norėjosi kokio dramatiškesnio žodelio vietoje (šalia) "dviguba", gal kažkokio tų machinacijų pavojaus medžiotojui iškėlimo. bet įtampos buvo. gamtos mažoka. jei jau haiku. 1,5
b) perteikimas, raiška, įtaigumas (max 2 balai): pasikartosiu, jog norėjosi kažkokio invertiškumo, klastos griebimosi desperacijos pajautimo, vidinės frustracijos išryškinimo. mat kai taip iš kailio neriamasi, reiškia medžiotojas alkanas. ar čia viso labo dėl trofėjaus? bet nuotaika buvo. neblogai. 1,5
c) santykis su užduotimi, dėmesys originalumui (max 1 balas): tas ryšys per pelę sunkokai aptinkamas. bet gal tuo rafinuotumu ir žavus. 0,7
bendras balas ir įspūdis: radau skelbimą: "dovanoju žiurkėniukus". paskambinsiu. nežinau kiek bus tame klastos, bet smauglys terariume alkanas. 3,7

Veik makiaveliška. Kaip haiku, jaudinanti.

Šiek tiek animaciškas ir komiškas. Paveikslo nuotaika galbūt, galbūt. Tiesa, manau tekstas skambėtų kiek labiau haikukiškai, jeigu:

įtempta kilpa
šalia sūrio spąstuose
dviguba klasta

Visgi apima šioks toks jausmas, kad erdvė ne iki galo išnaudota. Ar pakylama aukščiau pokšto lygio? Kam gaudyti katiną? Kaip piešinio akimirką, įkvėpimą? Na, piešinio autoriui ta idėja visai pakeliui (:

žodis sūrio
nu jis toks blogas čia
labai labai blogas.
skaitant kelis kart geriau.
grakštesnis, lengvesnis.