Rašyk
Eilės (78138)
Fantastika (2308)
Esė (1557)
Proza (10915)
Vaikams (2716)
Slam (75)
English (1198)
Po polsku (371)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





kai

kai grįši, mylimas, nepasakosi,
kaip kulkų zvimbime įsikalbėjai,
jog jis primena motinos niūniavimą,
kaip pūvančiose žaizdose išmokai regėti nasturtas,
o kvaitinantį skausmą vaizdavaisi lyg vasaros kaitrą,
galvą gramzdinant mano skreitan.
nekalbėsi apie viešnamio mergiotę svečiame mieste,
kuriai sakei, kad ji tavo undinė, kad dovanosi karolius,
kai visa tai pasibaigs.

kai grįši, mylimas, aš irgi nepasakosiu,
kaip kareiviai daržinėje viens po kito
raičiojosi ant manęs slibinais, ir arielkos tvaike
kartojau sau: į stogą žiūrėk, tik į stogą, jų vos tuzinas,
kada nors pasibaigs.

nesakysiu, kad šiugžda smilkiniuose nepaliaujamai šienas,
lyg tada daržinėj, tebeūžia kalba nesuprantama, tvoskia arielka,
kad boluoja pakampėmis šmėkla kareivio,
kuriam pakaušį kubilu aš.

nekalbėsime nieko abu, kai tik, mylimas, grįši.
priglobsiu išvydusi, kad ir be rankų be kojų.
ežeru susiliesime galulauky,
tapsime tamsia tylos saugykla.
jei grįši.