rašyk.lt: Literatūriniai mūšiai (batlai)

…Kai aš kartais mąstau apie laimę,
Apie pinigus, meilę, batus...
Vis senelį prisimenu kaime,
Kaip jis dviračio taisė ratus......

Ko jaunystėj, kažin, jis norėjo,
Kai dėvėjo kareivio batus?
Kai į pragarą fronto išėjo
Paskui tėvą ir brolį, kitus?..

Kuomet linija fronte alsavo
Pelenais, lyg mirties pranašais,
Kai jo brolį skeveldra pagavo,
Padabinusi kraujo lašais...

Kai baisu buvo net sudejuoti,
Ir kai Giltinė tapo Žmogum...
Apie ką jis galėjo svajoti
Susigūžęs po švino lietum?

Gal nebent apie vakaro tylą,
Kai nereiktų bijoti nakties...
Ir kuri su savim atsineštų
Bent mažutį žiupsnelį vilties...

Ir kad tai kada nors turi baigtis...
Ir kad niekas daugiau čia nežus...
Ir kad jis kada nors dar ištartų
Jog gyvenimas buvo gražus...

vilnelė vėl

per daug daugtaškių, per prastai surimuota ir per banalu.

1. Atitikimas temai - 0,5 (vienas stulpelis apie frontą nepaverčia eilėraščio - eilėraščiu apie karą)
2. Eilėraščio technika- 0,1
3. Bendras įspūdis - 0,1
Vidurkis - 0,2

Įvertinimas: 0.2

va va va

Atitikimas temai: 0,5/2

Technika, bendras vaizdas: 0,1/3

Įvertinimas: 0.6

Majestas

alsavimas

uh........
uh...?....
u..........
uh........

viskas...

u?........

Įvertinimas: 0.2

giminaitė

yra rimas, ritmas, bet kalba nėra sklandi, nepoetiška (ir kad; ir kai; kaip; ir kuri, ir kuri, jog).
šiaip mintis graži, jaunas sūnus svajoja, jo tėvas irgi jaunas buvo. per paviršutiniškas.

Įvertinimas: 1.2

Vaikyste du kart

ir kad nebekartotume banalių frazių.Amen.

Įvertinimas: 2

atgal