Rašyk
Eilės (78185)
Fantastika (2308)
Esė (1556)
Proza (10913)
Vaikams (2717)
Slam (74)
English (1198)
Po polsku (371)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





sumingant

melsvi ratilai aksominėse akyse šiąnakt ištirpsta
tik juodas lietus panagėse skaičiuoja avis
nemiega niekas nemiega
o rojus toli pilkos varnos tarp manęs gęsta

motinos vaikų rankutėse nejaučia alkio
tik baimės lašus nuodingus jie smelkias į akiduobes
išraižo peizažais ir kvapas ne namų pilnaties
kvadratais trokšta išbėgiotas

-eik miegot, vaikut,- drebantys siluetai prakiūra užsimerki
-ne, mam,- deguonis nebeteka į plaučius šoviniai tik
kutena delnus juokies tyloj nieks negirdi balso ratais
išvažinėtos raudonos tulpės po langais švyti
karšti latakai stogais akyse ant delnų

-greičiau eikš, vaikel,- pelenais rankos tiesias į bespalvius
plaukus nuskuta liežuviai karšti nuodai liepsnas glosto
nieks negesina nei lietus nei malda išskilus
lango stikle šviesa įstrigus belieka trupa
žingsniai kadruose paskutinio vagono užnugary
rankos sudėtos nekvėpuoja gyvatės negelia pelkiniai žalčiai

geltonos gilzės įsėda
į prisiminimus ten giliai širdin kur jauti kažką
atšvaitai plyšusių minčių susikūprina ir negieda
peršautas ledas išlyja į kaminus ir
trumpam dvelkia tyla