Valdemaras Kukulas – penktasis A. Miškinio premijos laureatas

Saulėtą sekmadienio popietę, jau po Antaninių, bet dar su Antaninių dvasia, pėsti ir važiuoti iš Juknėnų, Daugailių, Tauragnų, Utenos, Kauno ir Vilniaus į Antano ir Motiejaus Miškinių sodybos kiemą rinkosi žmonės. Girdėjosi akordeono muzika, kaip ir prieš daugelį metų, skambėjo poetų skaitomos eilės. Šiam subuvimui būta gražios progos – penktojo A. Miškinio premijos laureato apdovanojimas.

Premijos steigėjai – Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas ir Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Jonas Liniauskas paskelbė, kad penktuoju A. Miškinio literatūrinės premijos laureatu už aukštaitiškos dvasios puoselėjimą poezijoje tapo tikras aukštaitis (gimimo vieta, charakteriu ir gyvenimo būdu) Valdemaras Kukulas. Be premijos, jam ant pečių buvo uždėtas ąžuolo vainikas, į vieną ranką įduota Miškinių sodybos restauratoriaus Prano Kaziūno išdrožta pelėda, į kitą (dėl pusiausvyros!) „Nemuno“ vyriausiasis redaktorius Viktoras Rudžianskas paskubėjo įsprausti gražiai saulėje žvilgantį stipresniojo gėrimo butelį. Premija V. Kukului įteikta už eilėraščių knygą „Judas taipogi danguj“.

„Nesimaivydamas prisipažįstu, kad šią premiją gaudamas jaučiuosi nejaukiai dėl kelių priežasčių. Kalbėdami apie aukštaičių poeziją, mes kalbame apie dvi didžiules pasaulėjautos linijas. Viena, Rytų Aukštaitijos lyrizmo tradicija, eina per Utenos, Zarasų kraštą, jungia Antaną Strazdą, Antaną Vienažindį, Antaną Miškinį, Paulių Širvį. Kita, gana santūri, šalta, netgi žiauroka, linija eina per Šiaurės Lietuvą – Pasvalį, Pakruojį, Biržus. Jai atstovauja Eugenijus Matuzevičius, Jonas Strielkūnas, Mykolas Karčiauskas. Esu kupiškėnas. Jei visi aplinkiniai regionai turi daug stiprių poetų, tai iš Kupiškio yra kilęs tik Jonas Greičiūnas, Vytautas Rudokas ir aš. Džiaugiuosi šia premija, nes A. Miškinio vardas man svarbus. Tai – didžiulis poetas. Tokių poetų, kaip P. Širvys ir A. Miškinis, greitai nesulauksime. Jei išliks lietuvių kalba, jie gims po penkiasdešimties metų. O dabar poezija bus daroma profesionaliai, gražiai… Bet daroma“, – kalbėjo V. Kukulas.

Be didžiosios A. Miškinio premijos, kasmet skiriama ir mažoji. Ji atitenka jaunųjų filologų konkurso laureatui poezijos sekcijoje. Vertinimo komisijos pirmininkas J. Liniauskas sakė, kad šiemet iš respublikos mokyklų atsiųsti 108 autorių poetiniai bandymai. Įvertinti buvo ganėtinai sunku. Moksleivių konkurso laureate pripažinta vilnietė Agneta Zaleckytė. Jai ir įteikta mažoji A. Miškinio premija.

Vėliau renginio vedėja rašytoja Regina Katinaitė-Lumpickienė paskaityti eilių pakvietė pirmąjį A. Miškinio premijos laureatą Petrą Panavą, poetus V. Rudžianską, J. Liniauską, Vytautą Kazielą, miesto merą, kelių eilėraščių knygų autorių A. Katiną.

Net ir pasibaigus šventei niekas neskubėjo namo – buvo alaus, pyrago, sūrio. Su Juknėnų kaimo žmonėmis nuoširdžiai bendravo A. Miškinio duktė Jolanta Garjonienė, brolio Vinco sūnus Vincas Miškinis.