Saulės išsigandęs rūkas

Labai tylu šiandien.

pasakytas artumas –
jau toli

Laimis Vilkončius - O mes skubam

O mes skubam,
Pašėlusiai skubam užaugti,
Kad nemokytų mūs ir nebartų.
Nors ir žinom, jog daug ką paliekam
Už simboliškų pasakos vartų...

Bet negaila, negaila tų pasakų,
Kai skubi pasitikti realybės,
Kai tikėjimą, džiugesį, nerimą
Noris dauginti iš begalybės.

Mūsų šitą skubėjimą teisia,
Mums prikaišioja nerimą vėjo
Tie, kurie jau suspėjo pamiršti,
Kaip jie patys kadaise skubėjo...

http://www.youtube.com/watch?v=1guOfbbHIfM&feature=related

Atrandu tave iš naujo.

Ką veikiate?

Prašau mane tujinti

Šlykštukas
Tomblibukai

Pastaba. Įdomiausia yra tai, kad Šlykštukas yra neigiamas filmuko veikėjas, o ir pats žodis neigiamos reikšmės. Bet ką gi jam tokio ypatingo suteikia epitetinė priesaga, o ir šnypščiamasis ššššššš – taigi neregėto negirdėto švelnumo ir teigiamumo. Ar čia nieko kartais nėra panašaus į frazę „žiauriai geras“.

Dalinuosi apelsinais.

Gal todėl čia taip, kad