Absurdo pjesė 3,4

3 epizodas

1. Laba diena, aš dėl darbo.
2. Labas, kokio darbo?
1. Ant lango kabo skelbimas, ieškome darbuotojų. Štai aš ir atėjau.
2. Oi, ne, atleiskite. Rimtai dar kabo?
1. Taip.
2. Krista, kodėl nenukabinote to skelbimo, kiek jis gali kaboti?
1. Tai jūs neieškote darbuotojų?
2. Žinoma, kad ne. Koks darbas, juk karantinas, krizė, karas, visiška pabaiga, niekas nedirba.
1. Pastebėjau, tada viso gero.
2. Palaukite, kur gi jūs? Tik atėjote ir jau iškart išeinate, negražu.
1. O kas čia negražaus, jums manęs nereikia, tai ir einu.
2. Aš nesakiau, kad man jūsų nereikia, aš tik sakiau, kad darbo nėra.
1. Ar tai ne tas pats?
2. Aišku, kad ne. Juk gerų žmonių šiaip jau nesimėto. Šiandien darbo nėra, o po mėnesio gal atsiras.
1. Ir jūs galvojate, kad aš sėdėsiu ir lauksiu visą mėnesį, ką jūs man pasiūlysite?
2. O kodėl ne, jei jums bus mokamas atlyginimas ir nieko nereikės veikti?
1. Skamba kažkaip neįprastai. O iš kur jūs imsite pinigų mokėti man už nieko neveikimą?
2. Oi, dėl pinigų turėtumėt mažiausiai pergyventi, mes valdiška įstaiga, biudžetinė, o Europos sąjunga tiesiog žarsto milijonus už nieko neveikimą.
1. Ir tai normalu?
2. Kuria prasme?
1. Na, moraline, krikščioniška, jei norite.
2. Oi nejuokinkite. Žinote, aš jus būtinai priimsiu, mums reikia tokių originalų. Čia taip nuobodu. Prisėskite.
1. O kuo jūs užsiimate?
2. Galit užduoti lengvesnį klausimą?
1. Nesupratau?
2. Matot, aš čia tik antras mėnuo. Kiti irgi kažkur. Dirba nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, viena darbuotoja dirbo iš Ispanijos. Neseniai grįžo ir iškart išėjo į dekretines. Matyt, Ispanijoje prarado budrumą.
3. Nekaltybę prarado.
1. Ispanijai tai būdinga.
2. Tai jūs ir galėtumėte užimti jos vietą, kol ji gimdys, augins vaikelį ir taip toliau.
1. Bet ką aš turėsiu daryti?
2. Aš jai paskambinsiu, kai pagimdys, pasveikinsiu ir tada lyg tarp kitko paklausiu.
1. Gerai, o... kiti?
2. Vienas kažkuriame mieste, kitas amžinai sode. Žinokit, kai reikia ką nors pagauti, neįmanoma. Dažniausiai atsiliepia atsakiklis ir prašo palikti žinutę, o aš gi naujas, nieko čia nesuprantu. Krista atėjo irgi po manęs. Nėra ko pasiklausti.
1. Kaip tai?
2. Tikrai, po manęs, ar ne, Kristut?
3. Galbūt, nepamenu.
2. Nekreipkit dėmesio, ji visada užsidirbusi.
1. O ką ji dirba?
2. Ką tu dirbi, Krista?
3. Vo.
2. Negražu rodyti špygas, žmogus domisi. Užtrenkė duris. Ir gerai, dabar mums niekas netrukdys.
1. Apie ką jūs?
2. Juk jūs išgersite su manim?
1. Deja, atėjau dirbti ne gerti.
2. Vėl jūs savo. Ir dirbkit, kas jums trukdo. Štai Kristina dirba, aš irgi.
1......
2. Rašau ataskaitas apie rezultatus. Rezultatai geri. Mano ataskaitas priima, kartais atsiunčia atgal kažką pataisyti. Kažką pataisau ir siunčiu vėl. Į trečią aukštą.
1. Tai jūs viename pastate?
2. Žinoma. Taip patogiau, viskas vietoje.
1. Bet ataskaitas siunčiate paštu?
2. Žinoma, taip patikimiau.
1. Ir atsakymą taip pat gaunate paštu?
2. Jūs tikrai juokingas. Visi dirba savo darbą. Mes rašome, paštas perveža, persiunčia, atsiunčia, nugabena, gavėjas pasirašo, siuntėjas sumoka, buhalteris viską apmoka, mokesčių mokėtojai viską finansuoja, sistema veikia suderintai.
1. Gerai, tada įpilkite.
2. Tik žinokite, nuo rytdienos aš išeinu atostogų. Palieku visų darbuotojų telefonų sąrašą, jei kas bus neaišku, skambinkit.
1. Gal Kristina man paaiškins?
2. Tikrai ne, ji čia net nedirba.
1. Kaip tai? Jūs sakėt...
2. Tiesiog žmogus neturėjo, kur gyventi.


4 epizodas

1. Nekratykite taip berniuko, jis neužmigs.
2. Jis ne berniukas.
1. Atleiskite, maniau berniukas pagal vežimėlio spalvą.
2. Jis bus mergaitė.
1. A, tai vis tiktai berniukas.
2. Kol kas, bet paskui pasikeis lytį.
1. Jis taip sakė?
2. Jis dar per mažas kalbėti, tai aš sakau.
1. O jei jis nenorės?
2. Nenorės būti pažangus? Nejuokinkite manęs. Ne veltui aš jį auklėsiu.
1. O kodėl jums nepatinka berniukai?
2. Kas sakė, kad nepatinka? Priešingai, labai patinka. Aš pati pasikeisiu lytį ir tapsiu vyru. Kurių velnių turiu būti karvė maitintoja ar kaip ten sako? Vieną pagimdžiau ir gana.
1. Tai kodėl versite sūnų pasikeisti?
2. Nieko aš neversiu, jis pats pasikeis. Juk sakiau, išauginsiu sąmoningą pilietį. Man šiuo metu rūpi tik tai, kad valstybė kuo skubiau prisiimtų išlaidas lyties keitimo operacijose, nes jos brangios ir piliečiai, tame tarpe ir aš nesugebu pasinaudoti savo teise keisti lytį kada užsimanau.
1. Ir valstybė turi tai apmokėti?
2. Žinoma, valstybės pareiga, kad piliečių teisės nebūtų varžomos. Laisvė yra svarbiausia vertybė.
1. O pensijos?
2. Pensijos? Argi pensijos vertybė? Apskritai, kai kurie žmonės turėtų susiprasti.
1. Atleiskite, ką?
2. Kad yra našta. Kad nieko daugiau duoti negali, tik imti. Pašalpiniai. Valstybės balastas. Rytuose senus tėvus išveždavo į kalnus ir palikdavo. Kodėl mes nesimokome iš gerų pavyzdžių?
1. Nežiūrėkite taip į mane, aš dar dirbu.
2. Todėl ir turite apmokėti lyties keitimo išlaidas tautiečiams.
1. Bet aš dar pati ruošiuosi pasikeisti lytį, kodėl turėčiau apmokėti, pavyzdžiui, už jus?
2. Jūs? Nejuokinkit mano triusikų. Kam jums keistis, į jus vis tiek niekas nežiūrės?
1. Už tai aš pati paimsiu kokią jauną kvailelę, pavyzdžiui, tave.
2. Ee, tu baik juokus, aš gi irgi būsiu pasikeitus lytį.
1. Tu neturi pinigų, iš ko tu pasikeisi? Tu lauksi įstatymo, o aš štai rytoj nueisiu ir pasikeisiu, pinigų turiu. Ir ką tu tada?
2. Tu nejuokauk, moteriške.
1. Geriau neateik į šitą parką, aš tavęs nepamiršiu.
2. Eik velniop, sena tarka.
1. Pakalbėk pakalbėk man, rytoj pat ateisiu čia su... tuo vyrišku daiktu.
2. Siaube, kokių durnų žmonių pasitaiko. Paprašyk, kad išvežtų tave į kalnus.
1. Žiūrėkit, jūsų berniukas mergaitė užmigo, nereikėjo net supti.
2. Jam patinka triukšmas, iškart sminga.
1. Tai gal per tą pauzę norėtumėt išgerti kavos?
2. Jūs kviečiate?
1. Taip.
2. Norėjau pasakyti  – statote?
1. Aha.
2. Tada, aišku.