Rašyk
Eilės (78091)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 29 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter




tedeked
tedeked
autoriaus id: 54311
 
Kūrinių nėra...
Recenzijos
Recenzijų nėra...
Autorius įvykiuose nieko nepublikavo...
Rašytojų aprašymų nėra...
Faktai
Lankėsi: 2019-03-06 03:14
Rašykas nuo: 2019-03-06 03:13
Paliko komentarų: 0
Mėgstamiausiuose: 0
 

Rašau sau, kad kažkada po daug metų atsiminčiau tai, ką tą naktį jaučiau. Tikiu tuo pasakymu, kad pirma meilė nerūdyja. Nors ir kokia ta vaikiška ar paaugliška meilė buvo, ją jaučiu ir jausiu visados. Jau prieš kiek metų mūsų keliai išsiskyrė, bet vis tiek, vos pamačius jį, atrodo net niekur nebuvo dingę. Nors ir dabar turiu visai kitą žmogų šalia, ir kiek be proto be galo myliu, pirmąją meilę vis dar atsimenu. Nemanau, kad dar myliu ar geidžiu jo, bet gera žinot, kad jis šalia, jog jis laimingas.
Šiandien tiesiog kartu praleidom vakarą. Nieko rimto, tiesiog kalbėjom, apie prisiminimus, dabartį, apie mūsų antras puses ir ju problemas. Taip gera turėt žmogų, su kuriuo bendravimas nesikeičia, kad ir kiek laiko praeitų. Taipogi besėdint pasidarė šalta, ir sumąstėm užsikurt mašiną, jog sušiltume. Ir ką? Nesikuria... Jis kažka bandė tvarkyt, bet nelabai jam ten pavyko. Pradėjom abu stumt, judint mašiną iš vietos (tikiuosi, atsiminsi ta vaizdą ir juoką), kol sėdau už vairo ir jis stumė ją namo, o aš vairavau.
2019-03-06 naktis. Ačiū tau, kad vis dar esi mano gyvenime. ❤️



Žinutės
Žinutes rašyti gali tik prisijungę vartotojai.
Žinučių nėra...
Ši dalis yra eksperimentinė, todėl čia matoma nedaug informacijos.

Matoma tik svetainės rėmėjams.. Plačiau...