Rašyk
Eilės (78159)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2714)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (370)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter




cutie
cutie
autoriaus id: 39241
 
Recenzijos
Recenzijų nėra...
Autorius įvykiuose nieko nepublikavo...
Rašytojų aprašymų nėra...
Faktai
Lankėsi: 2009-09-19 01:46
Rašykas nuo: 2009-09-18 20:10
Paliko komentarų: 2
Mėgstamiausiuose: 0
 
Tai yra tokia frazė, apie kurią susimasto kiekvienas... Taip pat galima įvardinti ir kaip savęs realizacija ar net gyvenimo prasmė, o gal net ir esmė... Tik save "radęs" tu gali gyventi, priešingu atvėju tu tik dar vienas nevykėlis, kuris tik egzistuoja, vegetuoja ir bando save įtikinti, kad gyvena pilnavertį gyvenimą...
Banalu, ar ne??? Tačiau tai kas yra banalu dar visai neseniai buvo populeru... Tai menkutė riba, kuri egzistuoja visame kame.
Ir visgi ką žmogus turi rasti, kad galėtų drąsei teigti: "AŠ GYVAS", "AŠ GYVENU" ar "AŠ NUGYVENAU PILNAVERTĮ GYVENIMĄ"...
Dažnas nė nesusimąstęs pacituos seną gerą patarlę ( mūsų, lietuvių liaudies ): "tereikia užauginti vaiką, pasodinti medį, pastatyti namą"...  Taip... Galbūt toks gyvenimas ir yra "pilnai vertingas", jei ne tie nelemti, dažnai TIK žodžiais išreiškiami jausmai: laimė, meilė, pagarba artimam ir svetimam, ilgesys, tikrumas. Visi šie pojučiai yra susieti, surišti, neatskiremi... Ir tik jų visuma užtikrina gyvenimo pilnatvę. Kuris iš mūsų tą pilnatvę jaučia???... Jei ir yra tų laimingūjų...tai kiek šis pojutis trunka??? Jaunas nė nesusimąstęs atsakys: visą gyvenimą, o tas kuris turi "gyvenimiškos" patirties (pasodinęs medį, užauginęs vaiką, pastatęs namą) veikiausiai lieps liautis svajoti ir grįžti į realybę. Mums, homosapiens, savęs ieškojimas baigesi didesnio ar mažesnio išsilavinimo įgyjimu, nemėgemo darbo radimu (dažniausiai) ir toliau seka amžinas nepasitenkinimas savo šūdinu gyvenimu. Vat ir turim profesinę "laimingą" pusę. Kita, ne ką mažiau svarbi gyvenimo dalis yra emocinė būsena. Vat ir imkime pasiturinčiai, vidutiniškai ar sunkiai besiverčiančią šeimą... Atverkime bet kurio tėvo ar motinos sielos duris, sustokime, apsidarykime... Ką matome??? Veikiausiai tuščia... Juk sakoma meilė sutuoktiniui praeina per kelis metus, mėgstama veikla (hobi) dingsta paskendusi kasdienėje rutinoje, tarsi gudžioje klampioje pelkėje, pagarba... ką gi jau čia ir begerbsi, kai toks sunkus gyvenimas, ar ne??? Gyvenimo kredo turi būti toks: lipk per kitų galvas, užlipęs dar pašokinėk, patrypk ir galutinai sužlugdyk!!! Štai kur malonumas, pilnavertė laimė ir savęs realizavimas (pagal lietuvius)...

Rasa 2009-09-19


Žinutės
Žinutes rašyti gali tik prisijungę vartotojai.
Žinučių nėra...
Ši dalis yra eksperimentinė, todėl čia matoma nedaug informacijos.

Matoma tik svetainės rėmėjams.. Plačiau...