Pabaiga.
tai galas viso to, ką kūriau, ką branginau, ką iš pradžių mylėjau. Netekau. Nusivyliau prabanga. Patekau ten, kur tavęs nėra. Gulėjau su peiliu širdy. Stiklo šukės prabangiai tviskėjo mano plaukuose. Aksominė suknelė buvo pradrėgsta. Bižuterijos karoliai pabiro po žemę. Juos puošė kraujo klane nukritusi akacija. Ore dvelkė atšiaurumas. Tavo dovanoti kvepalai. Jie puošė melancholišką saldumą burnoje. Švelnus vėjas dvelkdamas kutena veido odą.... Pašiurpstu. Prisimenu. Taip būdavo tau glotniai prisilietus prie manųjų lūpų. Dabar bučiuoju vėją. Su juo gyvensiu amžinai. Lytėjimas mus suriš. Apgaubs tik aistrą kelentis siurpulys. Jaučiuosi laiminga pabaiga.