Rašyk
Eilės (74286)
Fantastika (2201)
Esė (1498)
Proza (10536)
Vaikams (2511)
Slam (50)
English (1140)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 35 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Žanas Žakas Ruso

Jean-Jacques Rousseau

Prancūzų filosofas, rašytojas, kompozitorius gimė 1712 m. birželio 28 d. Ženevoje, pasiturinčio laikrodininko šeimoje. Motina mirė jį gimdydama. Tėvas paliko sūnų, kai šiam suėjo 10 metų. Juo rūpinosi dėdė Bernaras ir atidavė auklėti kunigui Bosi. 1725 m. jis tapo graviruotojo mokiniu. 1728 m. pabėgo nuo meistro ir tapo Tiurino seminaristu. Po keletos savaičių jau buvo ponios Versalis tarnu. Kai ji mirė, buvo aprašomas turtas, Ruso pavogė juostą, ir kai buvo pastebėtas, pasakė, kad ją jam dovanojo kambarinė. Už tai jo nenubaudė, bet šis faktas buvo paskata pradėti rašyti garsiąją savo „Išpažintį“(Confessions). Po to ponia Varans jį įtaisė į dvasinę seminariją, bet čia jis labai domėjosi muzika ir po poros mėnesių buvo išvytas. Soboro vargonininkas paėmė jį savo mokiniu. Po 6 mėnesių Ž. Ruso pabėgo, pakeitė pavardę ir tapo klajojančiu prancūzų muzikantu. Lozanoje suruošė savo kūrinių koncertą ir buvo išjuoktas. Po to gyveno Nevšatle, kur turėjo keletą privačių mokinių. 1742 m. jis išvažiavo į Paryžių, o kuprinėje vežėsi Liono soboro valdytojo rekomendaciją, išrastą natų sistemą, pjesę ir keletą eilėraščių. Paryžiuje pinigai greitai baigėsi, o jo kūriniais niekas nesusidomėjo. Tada vienas jėzuitas supažindino jį su įtakingomis damomis, kurios leido jam ateiti pietų kada jis tik panorės. Čia Ruso susipažino su daugeliu žymių rašytojų ir politikų. Tarp jų buvo ir enciklopedistas D. Didro, su kuriuo Ruso greit susidraugavo.

1743 m. Ruso tapo Prancūzijos pasiuntinio Venecijoje sekretoriumi. Bet ir iš čia po vienerių metų jis buvo atleistas. Grįžo į Paryžių, kur privačiame teatre buvo sėkmingai statomos scenos iš jo operos „Įsimylėjusios mūzos“ (Les Muses galantes). Tuo pat laiku Ruso įsitaiso meilužę. Tai tarnaitė Teresė Levaser, kuri 1746 – 1754 m. jam pagimdė penkis vaikus. Vaikų Ruso neauklėjo ir nežiūrėjo, o visus atidavė į prieglaudos namus.

1750 m. Ruso kūrinys „Samprotavimai apie mokslus ir menus (Discours sur les arts et les sciences) pelnė Dižonsko akademijos premiją ir suteikė jam visuotinį pripažinimą. Veikalo pagrindinė mintis – civilizacija žmonijai nieko gero neatnešė, pati geriausia pirmykštė bendruomenė. Pats Ruso šiuo metu atsisakė jam siūlomų pelningų darbo vietų, nepriiminėjo jokių arbatpinigių ar kitokių dovanų, gyveno vykdydamas savo nepriklausomybės ir beturčio programą. Pragyvenimui užsidirbo perrašinėdamas natas, už puslapį gaudamas 10 santimų. Pas jį, kaip originalą, plūdo lankytojai, bet jis mažai ką įsileisdavo. Jo operos „Kaimo burtininkas“(Le Devin du village) klausėsi karalius ir kvietė jį į rūmus, bet jis nenuvyko, prarasdamas karaliaus malonę ir pragyvenimui reikalingus pinigus. 1752 m. jo pjesė „Narcizas“(Narcisse) triukšmingai žlugo. Kai Dižono akademija paskelbė konkursinę temą „Nelygybės kilmė“, Ruso parašė veikalą „Samprotavimai apie nelygybę“(Discours sur l'in 1753), kurioje gynė pirmykštę bendruomenę, kaip geriausią žmonių gyvensenos būdą.

Nuvykęs į Ženevą jis vėl tapo protestantu ir iš ponios Epine priėmė dovanų – Mormoransi slėnyje namelį, kuris vadinosi Ermitažu. Be atsako likusi Ruso meilė poniai Udeto, o taip pat Didro nesantaika su ponia Epine, privertė Ruso atsisakyti dovanoto namelio ir 1757 m. pabaigoje persikelti į apgriuvusią Monlui fermą. Jo laiškas Dalamberui apie teatro spektaklius (Lettre d'Alembert sur les spectacles, 1758), kur kritiškai įvertinta ženevinė Voltero veikla šioje srityje, sukėlė pastarojo pasipiktinimą ir užtraukė ilgai trukusią neapykantą. 1751 m. buvo paskelbtas Ruso kūrinys „Julija arba Nauja Eloiza“(Julie,ou La Nouvelle Hlose), 1762 – „Visuotinė sutartis“(Le Contrat social) ir „Emilis, arba Apie auklėjimą“(Emile, ou de l'Education). Pastarasis veikalas užtraukė ant Ruso galvos katalikų bažnyčios šulų neapykantą, o vyriausybė 1762 m. liepos 11d. įsakė jį suimti ir patupdyti į kalėjimą. Ruso, vengdamas arešto, greitai spruko į Berną, vėliau į Motje, kurie priklausė prūsams. Ženeva tuojau pat atėmė jam savo pilietybę. 1764 m. pasirodė „Laiškai nuo kalno“(Lettres de la montagne) ir ant Ruso galvos užtraukė protestantų pyktį. Ruso teko vėl bėgti. Šį kartą jis pasirinko Angliją. 1767 m. vėl grįžo į Prancūziją ir klajojo po daugelį jos miestų. 1770 m. jis vėl pasirodė Paryžiuje ir lagamine jau turėjo užbaigtą didelio kūrinio „Išpažintis“ rankraštį. 1776 m. buvo užbaigti rašyti „Dialogai: Ruso smerkia Žan–Žaką“ (Dialogues: Rousseau juge de Jean-Jaques) ir pradėta rašyti pati įdomiausia jo knyga „Vienišo svajotojo pasivaikščiojimai“ (Rveries du promeneur solitaire). 1778 m. gegužyje Žanas–Žakas Ruso pasitraukė į Ermenonvilio kotedžą, kurį jam pasiųlė markizas Žirardenas. Tuo laiku Ruso labai kentėjo nuo hipertonijos. Čia jis 1778 m. liepos 2 d. išėjęs pasivaikščioti ryte nuo apopleksijos smūgio ir mirė. Jis buvo palaidotas Topolių saloje, tačiau 1794 m. jo palaikai iškilmingai perkelti į Paryžiaus Panteoną.

Svarbiausias literatūrinis Ruso kūrinys „Išpažintis“, skatina žmones geriau pažinti savo prigimtį ir visada derinti savo gyvenimą su bendražmogiškaisiais ir humanistiniais postulatais.

Bibliografija

Vertimai į lietuvių kalbą:

Ž.Ž. Ruso / Julija, arba Naujoji Eloiza. - Vilnius : Vaga, 1997. - 702 p.
Ž.Ž. Ruso / Išpažintis. - Vilnius : Vaga, 1967. - 652 p., pakartota 2000 m.
Ž.Ž. Ruso / Rinktiniai raštai - Vilnius : Mintis, 1979. - 286 p.
Ž.Ž. Ruso / Visuomenės sutartis, arba Politinės teisės principai – Kaunas, 1939. - 126 p.
Ž.Ž. Ruso / Julija arba naujoji Eloiza - Kaunas : "Studijos" knygynas, 1938-1939.


Gimė: 1712-06-28
Mirė: 1778-07-02
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-28 15:54
anarchiste
Ž.Ž. Ruso / Išpažintis ,nereali knyga.Pati nesitikiu kaip ja iweikiau;]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-01-09 21:23
Rūta Gridziuškaitė
Dižono akademijos.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą