Rašyk
Eilės (71928)
Fantastika (2156)
Esė (1687)
Proza (10306)
Vaikams (2453)
Slam (47)
English (1087)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 13 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Saulius Šaltenis

Apie:

Saulius Šaltenis yra jaunatviškos dvasios rašytojas, to meto lietuvių literatūros kontekste išsiskyręs platesniu kultūriniu akiračiu, minties lankstumu, didesne vidine laisve. Jis į literatūrą ateina jau ne iš tradicinio kaimo, bet iš provincijos miesto, kuriame susipina miesto ir valstietiškoji kultūra. Šios aplinkos žmonėms būdinga stipri tautinė savimonė, išlikęs gyvas ryšys su gamta, tačiau labiau jaučiamas istorinis pulsas, yra daugiau išprususios inteligentijos ir intelektualiosios veiklos galimybių, visa tai atveria žmogui daugiau pasirinkimo, skatina kūrybos naujoves.

Saulius Šaltenis gimė 1945 m. gruodžio 24 d. Utenoje. Vilniaus universitete studijavo lietuvių filologiją. Keletą metų dirbo Lietuvos kino studijoje, redagavo kultūrinį savaitraštį „Šiaurės atėnai“, dienraštį „Lietuvos aidas“. Aktyviai įsijungė į Lietuvos atgimimo sąjudį, yra Kovo 11-osios akto signataras, 1992 - 2000 m. buvo Seimo narys, 1996-1999 m. Lietuvos kultūros ministras. Vedęs, užaugino dvi dukras - Indrę ir Saulę.

Saulius Šaltenis – prozoninkas, dramaturgas, vienas iš tų, kurie ženkliai modernizavo mūsų prozą ir dramą. Svarbiausi jo kūriniai: apysaka Riešutų duona ir jos draminis variantas Škac, mirtie, visados škac! (1978), bei apysaka Duokiškis. Taip pat jis parašė scenarijų Riešutų duonos ekranizacijai, filmams Skrydis per Lietuvą (apie Darių ir Girėną) bei Herkus Mantas.

Pirmoji plona knygutė – apsakymų ir apysakos rinkinys Atostogos (1966) – vaizduoja paauglio lyrišką portretą niūrokoje provincijos aplikoje. Apysakos Riešutų duona (1972) išryškėja S. Šaltenio stilius, tema, personažo tipas, veiksmo fonas – subtilus lyrizmas, jausmų nuoširdumas, žasminga kalba, jauno žmogaus dvasinis brendimas, jo meilės kančios, paauglystės dramos ir iliuzijos, komiškos situacijos jaukiame mažo miestelio pasaulėlyje.

Kitas reikšmingas S. Šaltenio kūrinys – apysaka Duokiškis ( 1977), kurioje atgaivinami sunkūs pokario metai. Šviesus vaikystės pasaulis kartu su dramatiška aplinka, mažų žmonių dideli gyvenimai miesteliuose atkuriami apysakos ir apsakymų rinkinyje Atminimo cukrus (1983).

Kartu su su giminingos sielos prozininku Leonidu Jacinevičiumi Šaltenis parašė pirmąjį lietuvišką miuziklą Ugnies medžioklė su varovais (1976), su Sigitu Geda – miuziklą Komunarų gatvė (1978). S. Šaltenio draminei kūrybai priklauso pjesės Jasonas (1978), Lituanica (1989), Katė už durų ( su Grigorijumi Kanovičium, 1980).

Savitas Šaltenio kūrinys yra romanas Kalės vaikai (1990), kuriame vaizduojamas Doneliačio laikotarpis. Eseistikos knygoje Pokalbiai prieš aušrą ( 1995) svarstomas inteligentijos vaidmuo Lietuvos atgimimo laikais ir kitos temos.


Kūrybos bruožai:

Saulius Šaltenis yra jauntviškos dvasios rašytojas, to meto lietivių literatūros kontekste išsiskiriantis platesniu kultūriniu akiračiu, minties lankstumu, didesne vidine laisve. Jis į literatūrą ateina jau ne iš tradicinio kaimo, bet iš provincijos miestelio, kuriame susikryžiuoja miesto ir valstietiškoji kultūra. Šios aplinkos žmonėms būdinga stipri tautinė savimonė, išlikęs gyvas ryšys su gamta, tačiau joje labiau jaučiamas istorijos pulsas, yra daugiau apsišvietusios inteligentijos ir intelektualios veiklos galimybių. Visa tai atveria žmogui daugiau pasirinkimo, skatina kūrybos naujoves.

S. Šaltenis įtvirtino savitą prozos stilių, kuriame originaliai jungiamas lyrizmas ir ironija – poetinio ir kritinio mąstymo ypatybės. Šio lyrizmo esmė – jauno žmogaus tyras jausmų ir svajonių pasaulis, šviesūs vaikystės prisiminimai kaip dvasinė veikėjo atrama. Ironija – tai šio veikėjo santykis su aplinka, kritiškas požiūris į melagingą sovietinės visuomenės fasadą. Į literatūrą ateina naujas, jaunatviškas personažo tipas – subtilus, jautrus, tačiau šviesios pasaulėjautos, optimistas.

Taigi S. Šaltenio personažo lyrizmas yra jo dvasinė vertybė, o į aplinką jis žvelgia su tam tikru nepasitikėjimu, kritiškai vertina žmones, jų charakterius ir gyvenimo būdą.

S. Šaltenio ironija reiškė naujosios kartos dvasinį laisvėjimą ir jos maištą prieš autoritarinės valdžios sistemą. Ironiškasis veikėjas vengia gražios kalbos, savo išgyvenimus jis maskuoja bravūriška laikysena, pabrėžtinai laisvu bendravimo stiliumi.

Nauja stilistinio įkvėpimo versmė rašytojui yra biurokratinė terpė – valdininkų oficialioji kalba, kanceliariniai frazeologizmai, tarybinių raštų ir tribūnų kalba – valdžios vyrų viešų pasisakymų stilius. Šių kalbos stilių parodijavimas tampa paslėpta sistemos satyra, konjunktūrinės visuomenės kritika.

Iš jaunatviškos nuotaikos kilusi Sauliaus Šaltenio kūryba peržengė literatūros ribas – ji gaivino, išjudino ir nušvietė niūroką sovietinės Lietuvos kultūrinį gyvenimą, teikė optimizmo, įteisino naują pilietinio pasipriešinimo formą – žmogų išlaisvinantį juoką.


Bibliografija:

Kalės vaikai: [romanas]. - Vilnius: Vaga, 1990. - 194 p.
Atostogos: [apsakymai]. - Vilnius: Vaga, 1966.
Riešutų duona; Henrikas Montė: [apysakos]. - Vilnius: Vaga, 1972.
Duokiškis: [apysaka]. - Vilnius: Vaga, 1977.
Škac, mirtie, škac!; Jasonas: [pjesės]. - Vilnius: Vaga, 1978.
Atminimo cukrus: [apsakymai ir apysaka]. - Vilnius: Vaga, 1983.
Apysakos. - Vilnius: Vaga, 1986.
Lituanica; Duokiškio baladės: [pjesės]. - Vilnius: Vaga, 1989.
Kalės vaikai : romanas. - Vilnius : Vaga, 1990. - 194, [1] p.
Pokalbiai prieš aušrą : [publicistika]. - Vilnius : Lietuvos aidas, 1995. - 184 p.
Riešutų duona : apysakos ir apsakymai. - Kaunas : Šviesa, 2003. - 174, [2] p.


Gimė: 1945-12-24
 


Įvykiai

  • 2005-12-28
    Rašytojas Saulius Šaltenis atsako į Gintarės Adomaitytės klausimus Kitoks... Saulius Šaltenis man visada atrodė kitoks – turiu omenyje Jūsų rašymą ir asmenybę. Ar juntate dabar n-tąjį savo kitoniškumą? Dabar? Ne, dabar dažnai, ypač kai sėdžiu vėlyvą rudenį savo kaime prie laužo, jaučiuosi ištirpęs, tylus, kuklesnis nei išbarstyti induso pelenai. Žvaigždės ryškios, net varva, kibirkštys lekia į dangų, sumirksi kaip neaiškios laimės akimirka ir užgęsta. Jaučiu kaip niekada gerklėj...
     
  • Sauliaus Šaltenio pasakojimo ypatybės (2)


Knygos

Kalės vaikai
Saulius Šaltenis
 
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-05-13 11:09
Indrė Adomaitytė
Straipsnyje daug žioplų klaidų, kurios bado akis. Ne sąjudį, o sąjŪdį, ne prozoninkas, o prozIninkas, aplikoje - apliNkoje, žasminga - žaIsminga. Kartojasi "su" sakinyje "Kartu su giminingos sielos prozininku...". Doneliačio - DonelAIčio, jauntvšikos - jaunAtviškos, lietivių - lietUvių. Kam kartoti prie kūrybos bruožų tą patį, kas jau buvo parašyta pastraipoje apie autorių?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-23 14:34
Indre Merkyte
24
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-23 14:10
Indre Merkyte
Gimė 1945-12-23
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2007-10-20 20:51
Teofilija
Aha, Liuka ir karvė iš ,,Škac mirtie, visados škac".
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-12-21 21:03
plast_
aš ir pamenu :]
man tai dar labai patiko jo
novelė
amžinai žaliuojantis klevas :]
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-04-03 18:07
Mahila
vaje, prisiminiau Liuka ir karvę. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-09-07 19:01
Somnambulas
- 5 -

už riešutų duoną, paauglystėje į delnus įdėtą -
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą