Apie:
Vertėja, rašytoja, poetė, visuomenės veikėja, politinė tremtinė – Ona Halina Lukauskaitė-Poškienė gimė 1906 m. sausio 29 d. Šiauliuose.
Su tėvais 1915 m. pasitraukus į Rusiją, Tartu ir Maskvoje baigė pradžios mokyklą. 1922 m. baigė gimnaziją Šiauliuose, Kaune studijavo tiksliuosius ir gamtos mokslus.
Rašyti pradėjo dar besimokydama Tartu. Lietuviškų klasių moksleiviai leido literatūrinius rankraštinius laikraštėlius, kuriuose Ona Halina Lukauskaitė publikavo savo pirmuosius kūrinius.
Nuo 1935 m. dirbo Šiaulių bibliotekoje. Kartu su generolu Vėtra (Jonu Noreika)1945 m. Vilniuje įsteigė Lietuvos tautinę tarybą – pasipriešinimo organizaciją sovietiniam rėžimui. Laišku su keliolika tūkstančių parašų, kreipėsi į popiežių ir nušvietė padėtį per Vatikano radiją. Tačiau buvo išduota ir 1948-1955 m. praleido Vorkutos sunkiųjų darbų kalėjime.
Grįžusi iš tremties nenustojo priešintis okupacijai, rusifikacijai ir už pedagoginę veiklą bei literatūrinių ratelių organizavimą, ilgus metus buvo persekiojama KGB.
Mirė 1983 m. gruodžio 4 d. Šiauliuose.
1999 m. apdovanota Vyčio Kryžiaus 4 laipsnio Ordinu.
Bibliografija:
Brangiausias pėdas. – 1933
Apie laisvę ir apie tulpės žiedą. – 2006