1841 m. sausio mėn. iš Niu – Bredfordo su banginių medžiotojų laivu „Akušnet“, ilgai trukusiai žvejybai, išplaukė į Pietų jūras. Su minėtu laivu, kuriam vadovavo griežtas ir žiaurus kapitonas, praplaukiojo pusantrų metų. 1842 m., kai laivas trumpam sustojo Markizų salose, H. Melvilis su vienu jūreiviu pabėgo iš laivo ir pasislėpė. Jie visą mėnesį gyveno Taipi slėnyje, kurio gyventojai buvo žmogėdros. Po mėnesio pasisamdė į kitą banginių medžiotojų laivą ir nusigavo iki Taičio. Čia kurį laiką jis buvo įkalintas, nes, kaip paaiškėjo, laive jis organizavo sukilimą. Iš Taičio išvyko su kitu banginių medžiotojų laivu („Čarlzas ir Henri“) ir pabuvojo Havajuose, Maui ir Honolulu salose, iš kur 1843 m rugpjūčio 17 d. perėjo tarnauti į amerikiečių karo laivyną. 1844 m. spalio mėn. atplaukė į tėvynę ir Bostone išlipo į krantą.
Grįžęs iš kelionių H. Melvilis ėmė aprašinėti pietų jūrose patirtus nuotykius. 1846 m. Londone ir Niujorke išėjo jo knyga „Taipi“, kur ryškiais ir dinamiškais vaizdais aprašytas jo gyvenimas Taipi slėnyje. Pirmasis jo kūrinys susilaukė didelės sėkmės. Tos knygos tęsinys „Omu“ (1847) taip pat patraukė skaitančiąją visuomenę, kuriai nepatiko knygoje pavaizduota misionierių veikla.
1847 m. H. Melvilis vedė Masačiusetso teisėjo dukterį Elizabet Šou. Jis mėgino gauti valstybės tarnautojo darbą ir kartu parašė dvi knygas: alegorinę fantaziją „Mardi“ ir apysaką „Redberi“. Po to 1850 m. išėjo knyga „Baltoji striukė“, kur vaizduojamas karinio laivo žmonių gyvenimas. Buvo nuvykęs į Angliją, kur tvarkė leidybos reikalus ir kiek pakeliavo. Grįžęs su šeima persikėlė į fermą netoli Picfildo Čia jis susipažino su N. Gotornu, kuris įkvėpė parašyti patį svarbiausią romaną „Mobis Dikas“ (1815). Romane H. Melviliui pavyko apjungti į vieną visumą banginių medžiotojų nuotykius, melodramines scenas ir filosofinius apmąstymus. Be to, jame labai ryškiais potėpiais pavaizduotas vandenynas, žmonių charakteriai, banginių medžiotojų darbas.
Po to pasirodė romanai „Pjeras“ (1852) ir „Izraelis Poteris“ (1855), kuriuose veiksmas iš jūrų perkeliamas į Niujorką ir Berkširą. Vėliau surinko žurnaluose skelbtus rašinius ir sudėjo į knygą „Apsakymai verandoje“ (1856). 1857 m išleido alegorinę satyrą apie amerikiečių papročius „Sukčius“.
1856 – 1857 m. H. Melvilis keliavo po Europos šalis, pakui trejetą metų, pasinaudojęs kelionių medžiaga, skaitė paskaitas apie skulptūrą, keliones pietų jūromis. Paskutinį kartą į kelionę jūromis jis išplaukė 1860 m. Laivo kapitonu buvo jo brolis Tomas. 1863 m. H. Melvilis pardavė savo fermą broliui Alanui ir apsigyveno Niujorke, kur 1866 m. gavo muitinės inspektoriaus tarnybą. Čia jis dirbo net 12 metų. 1866 m. pasirodė H. Melvilio eilėraščių knyga „Kautynių scenos ir karas žiūrint iš skirtingų taškų“. 1876 m. jis pasitraukė iš tarnybos, nes nutarė pasišvęsti kabinetiniam darbui ir rašymui. Tais pačiais metais pasirodo jo poema apie Šventąją žemę „Klerel“ Vėliau savo lėšomis išleido du eilėraščių tomus – „Džonas Maras ir kiti jūrininkai“ (1888) ir „Timoleonas“ (1891). Taip pat rankrašty liko trumpas H. Melvilio romanas „Bilis Badas“, kuriame vaizduojama britų jūrininko apkaltinimas ir bausmė, nors jis buvo visiškai nekaltas.
Hermanas Melvilis mirė Niujorke 1891 m. rugsėjo 28 d.
Bibliografija
Vertimai į lietuvių kalbą:
Hermanas Melvilis / Mobi Dikas, arba Banginis. - Vilnius : Vaga, 1987. - 542 p.
Hermanas Melvilis / Enkantados, Kelionė po Europą ir Levantą. - Vilnius : Mintis, 1987. - 134 p.
Hermanas Melvilis / Baltasis banginis - Chicago : Lietuviškos knygos klubas, 1990. - 347 p.
Hermanas Melvilis / Mobi Dikas, arba Baltojo Banginio kerštas- Vilnius : Romuna, 1998. - 247 p.
Hermanas Melvilis / Mobis Dikas. - Vilnius : Vaga, 1971. - 261 p
Hermanas Melvilis / Mobis Dikas - Vilnius : Alka, 1998. - 237 p.
Hermanas Melvilis / Izraelis Poteris : penkiasdešimt jo tremties metų - Vilnius : Vaga, 1968. - 222 p.
Hermanas Melvilis / Mobis Dikas, arba, Banginis. - Vilnius : Vaga, 1987. - 542 p.
Hermanas Melvilis / Enkantados, arba Užburtosios salos ; Kelionė po Europa ir Levantą. - Vilnius : Mintis, 1993. - 136 p
