Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Gracija Deledda

Grazia Kosima Deledda

Gracija Deledda (Grazia Kosima Deledda) – garsi Italijos rašytoja, Nobelio premijos laureatė. 

Gimė 1871 m. rugsėjo 27 d. Nuore. Jos tėvas buvo juristas, išlaikęs šešių vaikų šeimą. Šeima gyveno pasiturinčiai, ne gana to, tėvas kūrė eiles ir spausdino savo kūrinius miestelio laikraštyje. 

Gracija augo apsupta gamtos. Jos tėvų namuose dažnai prisiglausdavo įvairaus plauko pakeleiviai. Jų paslaptingi pasakojimai, dainos ir legendos nuo mažumės kaustė jos dėmesį. 

Baigusi keturias klases, pradėjo rašyti. Kaip rašytoja debiutavo sulaukusi 15-os metų, kai Romos laikraštis išspausdino jos novelę „Sardinijos kraujas“. Remiantis griežtais to meto papročiais, mergina turėjo būti kuklumo įsikūnijimas, tad viešas savo jausmų išpažinimas susilaukė gimtojo miestelio pasmerkimo. Norėdama išvengti patyčių, rašytoja kurį laiką pasirašinėjo įvairiais slapyvardžiais, tačiau ilgainiui būdavo atpažinta.  

1899 m. Gracija nusprendė išvykti į pietų Sardiniją pas draugus, kur susipažino su būsimuoju savo vyru, finansų ministerijos darbuotoju iš Romos, už kurio ištekėjo vos po dviejų mėnesių pažinties. Tuomet su vyru visam laikui išvažiavo gyventi į Romą, kur praleido visą savo gyvenimą. 

Augindama vaikus, ji parašė per 400 novelių, 35 romanus, keletą, pjesių, 50 eilėraščių ir apie 50 kritikos straipsnių. Jos knygų herojai – paprasti Sardinijos žmonės, apdovanoti stichiškais jausmais, panašūs į laukinę Sardinijos gamtą. Jos veikėjų gyvenimuose svarbią vietą užima tikėjimas ir meilė, kuri nėra vaizduojama kaip sentimentalus jausmas. Gracijos aprašoma meilė veda žmones iš proto, kankina ir smukdo, taurina ir kelia. Dažnai vaizduojama kaip kančia ar įgimtos nuodėmės pasekmė. Romanuose taip pat atskleidžiamas dvasinis žmogaus ryšys su gamta, daug vietos skiriama personažų psichologijai. Pagrindinės jos kūrinių temos - lemties neišvengiamybė, jausmų ir krikščioniškų vertybių konfliktas. 

1891 m. rašytoja išleido pirmąjį apsakymų rinkinį „Karališkoji meilė“, po kurio sekė reikšmingiausiais laikomi romanai „Kalnų senis“ (1900), „Pelenai“ ir „Vijoklis“ (1904), „Nendrė vėjyje“ (1913) ir "Motina" (1920). Didžiausio pasisekimo sulaukė jos romanas „Elijas Portolu“ (1903), kuris buvo išverstas į įvairias užsienio kalbas. 

Visą savo gyvenimą Gracija rašė daug ir intensyviai. Net ir gavusi Nobelio premiją 1926 m., ji išliko kukli ir jausminga asmenybė, gyvenusi ramų ir tykų gyvenimą. 

Mirė 1936 m. rugpjūčio 15 d. Romoje. 

Gracijos kūryba atskiru leidiniu lietuvių kalba nėra išleista iki šiolei. Visgi jos apsakymų galima rasti virtualioje interneto erdvėje www.tekstai.lt, taip pat kai kurios novelės buvo spausdintos įvairiuose žurnaluose ir laikraščiuose, pvz. Jaunoji Lietuva, Lietuvos žinios, Lietuvos rytas, Naujoji Romuva, Moteris ir kt. 



Gimė: 1871-09-27
Mirė: 1936-08-15
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą