Apie:
Elena Dekaminavičienė gimė 1950 metais Domeikiemio kaime, Kaišiadorių raj. Tai poetė, rašytoja, literatūros kritikė. Nors 30 metų gyvena Suvalkijoje, apie save sako esanti daugiau aukštaitė nei suvalkietė. Šios rašytojos kelias kūrybos link buvo nelengvas, ilgas.
1965 m. būsimoji poetė baigė Viliūnų aštuonmetę mokyklą, įstojo į Vilniaus lengvosios pramonės technikumą. Specialybė - siuvimo technologija. Supratusi, jog "įsėdo ne į savo roges", grįžo mokytis į vidurinę mokyklą. 1966 metais įstojo į Kauno PTM - 36. Baigusi tapo tinkuotoja - dažytoja. Gyvenime jai teko dirbti įvairius darbus, kurie nesusiję su literatūra: gelžbetoninių konstrucijų dispečerė, dantų protezavimo pagalbinė darbininkė, įmonės "Eglė" sandėlininkė, vaikų darželio auklėtojos padėjėja, Kazlų Rūdos vidurinės mokyklos literatų būrelio vadovė, laikraščio "Kazlų Rūdos kronika" redaktoriaus padėjėja.
Tik 2002 metais Elena pradėjo mokytis Kauno VDU, kuriame turėjo galimybę studijuoti širdžiai artimą lietuvių literatūrą, o 2009 metais Vilniaus universitete sėkmingai baigė lietuvių filologo magistro studijas.
Šiandien Elena Dekaminavičienė - Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos, Tėviškės pažinimo draugijos, literatų klubo "Girių versmė", kultūros ir meno draugijos "Židinys" narė.
Poetė yra išleidusi knygų vaikams: "Miegok, mažyti" (1995), "Gaidžio ašaros"(1997), "Ką slepia tyla"(2000). Tiesa, 2008 metais pakartotinai išleista knygelė mažiesiems skaitytojams "Gaidžio ašaros". Tai antrasis papildytas ir pataisytas knygelės „Gaidžio ašaros“ leidimas. Čia mažieji skaitytojai ras eiliuotų nuotaikingų pasakaičių ir eilėraščių.
1998 metais už eilėraščius iš ciklo "Gaidžio ašaros" poetei paskirta Vytauto Tamulaičio vaikų ir jaunimo literatūros skatinamoji premija.
Elena Dekaminavičienė nemažai poezijos kūrinių yra skyrusi suaugusiems. Tai "Ir liksi atminty" (1998), "Aš su tavim, žmogau" (2002), "Ne vien tik pėdos" (2005), "Kai tu šalia" (2010). Šios rašytojos poezijos kūriniai yra ne kartą spausdinti įvairiuose periodiniuose leidiniuose: "Lietuvos aidas", Gimtinė", "Tėviškės žiburiai" (Kanada) ir kt.
Poetinis vaizdas Elenos Dekaminavičienės kūriniuose konstruojamas iš realybės, vidinių išgyvenimų, emocijų. Jos poezijos krislai, "deimančiukai" slypi paprastoje gyvenimo kasdienybėje - kur kiekvienas daiktas byloja apie dalykus, dėl kurių verta gyventi, o iš poeto, menininko reikalaujama vieno - priartinti tą kasdienybę prie žmogaus, išmokyti jį žiūrėti visai pro kitą prizmę, matant nepaparasta paprastame. Eilėraščiuose ryškus kontrastingas nuotaikų bangavimas, likiminiai lūžiai, egzistenciniai atodūsiai. Kūriniuose skatinama kovoti prieš mirtį, vienatvę, skausmą, liūdesį, kasdienybės rutiną ir net visagalį laiką. Galbūt todėl Elenos Dekaminavičienės poetinis žodis - pilnas nevaržomos vidinės energijos. Jos eilėraščiuose kiekvienas posmas - tarsi atskiras mostas, užbaigta vidinio įvykio atkarpa.
Pagrindinės rašytojos eilėraščių temos:
Meilė (eil. Pavydo triumfas, Vėjo bučiniai, Beprotiška naktis, Sonetai ir kt.);
Būtis (eil. Esi žmogus, Vizija, Tikrasis grožis, Moteris, Žvakė , Gražiausias žiedas ir kt.);
Egzistencija (eil. Norėčiau gimt, Esi žmogus, Pūga už lango ir kt.);
Kūryba, menininko kančios ( eil. Skrido aras, Kančių sala, Mūzų šaltinėlis ir kt.).
Elena Dekaminavičienė yra parašiusi recenzijų „Rankose – jūros akmenėlis“, „Kaip pas Dievą ant pečiaus, „Neišsenkanti sietuva“, „Lyg nugludintas akmenėlis“, o taip pat nemažai straipsnių apie gerai žinomus rašytojus, poetus: „Atodūsis tyloje" apie Bernardą Brazdžionį, „Keletas Leonardo Matuzevičiaus biografijos fragmentų“, „Viltis ir laisvės troškimas L. Matuzevičiaus kūryboje“, „P. Vileišio šeima", "Baladė lietuvių poetų kūryboje" ir kt.
Dera paminėti, kad svarbių pastabų apie Elenos Dekaminavičienės kūrybos estetikos principus savo straipsniuose yra pateikę J. Marcinkevičienė, A. Aušrienė, K. Račkauskas, B. Sarapinavičienė, Z. Vaičiulevičienė, O. Voverienė, Zubrickienė ir kt.
Šiandien Elena Dekaminavičienė pripažinta Lietuvos kultūros šviesuolė, projekto „Drąsinkime ateitį“ garbės galerijos nominantė, dalyvaujanti Tėvynės Pažinimo draugijos projekte „Lietuvos deimančiukai“. Poetė - Auksinės plunksnos laureatė (2003), ne kartą apdovanota pagyrimo ir padėkos raštais. Jos kūryba publikuota Kaišiadorių rajono literatų klubo narių poezijos almanache „Gija“, knygoje „Lietuvos deimančiukai“ bei prof. O. Voverienės knygoje „Prie tautotyros versmių“.
Knygos:
„Miegok, mažyti“ – leidykla „Dobilas“ Jonava, 1995.
„Gaidžio ašaros" – leidykla „Aušra“ Kaunas, 1997.
„Ir liksi atminty“ – leidykla „Aušra“ Kaunas, 1998.
„Ką slepia tyla" – leidykla „Kalendorius“, Kaunas, 2000.
„Aš su tavim, žmogau“ – leidykla „Dobilas“ Jonava, 2002.
„Ne vien tik pėdos“ – leidykla „Dobilas“ Jonava, 2005.
„Gaidžio ašaros“ – leidykla „Kalendorius“, Kaunas, 2008.
„Kai tu šalia“ – leidykla „Kalendorius‘, Kaunas, 2010.
