Amerikiečių rašytojas, istorikas, kritikas gimė 1789 m. rugsėjo 15 d. Niu–Džersio valstijoje Berlingtone. Vaikystė prabėgo pasienio miestelyje Kuperstaune, kurį įkūrė jo tėvas. Mokėsi Ilinoiso universitete, tarnavo laivyne. 1811 m. vedė ir visą savo laiką paskyrė šeimai bei visuomeniniams ir žemės ūkio reikalams, kurie buvo svarbūs Kuperstauno miesteliui. 1820 m. sukūrė dukrai tradicinį papročių romaną „Atsargumas“(Precaution). Pastebėjęs, kad turi pasakotojo talentą, parašė romaną „Seklys“(The Spy, 1821), kuris paremtas vietiniais pasakojimais. Jo romanas susilaukė tarptautinio įvertinimo ir Kuperis su šeima persikėlė gyventi į Niujorką, kur greitai tapo stambiu ir žinomu literatūrinio pasaulio šulu, rašytojų lyderiu, kurie kovojo už Amerikos literatūros nacionalinį savarankiškumą.

Romanas „Pionieriai“(The Pioneers, 1832) ir jo veikėjas Nati Bampo tarsi įkūnijo Kuperio išgyvenimus, kurie buvo patirti kuriant Kuperstauno miestelį. Tokios kūrybos vienokiais ar kitokiais elementais tuo laikotarpiu gyveno visa Amerika ir tai lėmė knygos populiarumą ir skaitomumą. Tokių herojų ir įvykių Amerikos literatūra dar nebuvo atspindėjusi. Toliau Kuperis sukūrė epopėją apie nesulaikomai sprunkantį medžiotoją ir jį besivejantį seklį Nati Bampo bei kolonizavimo plitimą. Tai atsispindi romanuose „Jūrų žvėrių medžiotojas“(Deerslayer, 1841), „Paskutinis mohikanas“(The Last of the Mohicans, 1826), „Seklys“(The Pathfinder, 1840), „Prerija“(Тhe Prairie, 1827).

Romanas „Locmanas“(The Pilot, 1823), buvo pirmas iš serijos skirtos jūrų nuotykiams. Vėliau pasirodžiusi knyga „Amerikos laivyno istorija“(History of the Navy of the United States, 1839), parodė kaip rašytojas iki smulkmenų žinojo ir puikiai orientavosi pasirinktoje jūrinėje tematikoje.

Jo politinė alegorija išreikšta knygoje „Monikiai“(The Monikins, 1835), penki tomai kelionės apybraižų, „Amerikos demokratijos“ pamfletas (The Аmerican Demoсrat, 1838), bei socialiniai romanai rodo, kad Kuperis buvo įžvalgus amerikietiškojo gyvenimo kritikas ir kad į jo pastabas turi būti žiūrima dėmesingai.

Paskutiniuosius dvyliką metų Kuperis gyveno tėvo įkurtame miestelyje Kuperstaune ir čia parašė net septynioliką didelės apimties literatūrinių kūrinių, kurie buvo pašvęsti jūrai, sienų apsaugai, visuomenės ydų kritikai.

Kuperis Džeimsas Fenimoras mirė 1851 m. rugsėjo 14 d.

Bibliografija

Vertimai į lietuvių kalbą:

Dž. F. Kuperis / Medžiotojas. - Kaunas : Šviesa, 1986. - 341 p.
Dž. F. Kuperis / Locmanas. - Vilnius : Vaga, 1980. - 359 p.
Dž. F. Kuperis / Paskutinis mohikanas - Vilnius : Alka, 1998. - 236 p.
Dž. F. Kuperis / Bostono apsiaustis, arba Lajonelas Linkolnas. - Kaunas : Tyrai, 1996. - 381 p.
Dž. F. Kuperis / Klajojanti ugnis. - Kaunas : Varpas, 1991. - 127 p.
Dž. F. Kuperis / Raudonasis Korsakas. - Vilnius : Vaizdas, 1991. - 422 p.
Dž. F. Kuperis / Prerijos- Vilnius : Mūsų knyga, 1994. - 360 p.
Dž. F. Kuperis / Pėdsekys. - Kaunas : Šviesa, 1985. - 269 p.
Dž. F. Kuperis / Medžiotojas- Kaunas : Vaiva, 1923. - 93 p.
Dž. F. Kuperis / Paskutinis mohikanas- Kaunas : Šviesa, 1984. - 220 p.