Apie:
Rusų poetas. Tikroji pavardė – Polušinas. Gimė Kremenčiuge 1923 m. sausio mėn. 9 d. Kaip poetas slapyvardžiu naudojo motinos pavardę – Čičibabinas.
1940 m. baigė vidurinę ir įstojo į Charkovo universiteto istorijos fakultetą. Prasidėjus karui patėvis jį išvežė į Bataisko miestą ir įtaisė jį tekintoju į lėktuvų remonto dirbtuves. Buvo laikoma, kad nuo 1942 m. jis buvo pašauktas į kariuomenę ir tarnavo Užkaukazės aviacijos daliniuose.
1945 m. vėl stojo į Charkovo universiteto filologijos fakultetą. Po metų jį areštavo, nes Berijos saugumiečiams nepatiko ironija, kuri skambėjo jo parašytame eilėraštyje „Motina mano priemiestinė“ (Мать моя посадница). Autorių nuteisė penkiems metams kalėti „gulago salyno“ lageriuose. Savo kalėjimo laiką atkentė prie Viatkos upės – „Viatlage“. Į laisvę išėjo 1951 m. 1953 . baigė buhalterio kursus. Kurį laiką dirbo Charkovo troleibusų parke. 1958 m. žurnale „Znamia“ (Vėliava) paskelbė pirmus savo eilėraščius.
Pirmą eilių knygą „Jaunystė“ (Молодость) išleido 1963 m. Iki 1971 m. išleido dar tris eilių knygeles. 1968 m. vėl jį pradėjo pulti naujieji chruščioviniai sovietų saugumo agentai. Pirmiausia buvo uždaryta jo vadovaujama literatūrinė studija.
Po penkių metų B. Čičibabiną, kaip „negrynakraujį kagėbistą“ pašalino iš sovietinės rašytojų sąjungos. Priežastis – 4 jo eilėraščiai – „Tvardovskiui atminti“, „Solženicynui“, „Galičiui“ ir „Su Ukraina kraujuje aš gyvenu Ukrainos žemėje“. Poetas vėl buvo pradėtas spausdinti tik 1987 m. Už eilių rinkinį „Varpai“ (Колокола, 1990) jam suteikta sovietinė valstybinė premija. Kai kurie kritikai laikė, kad jo poezija grafomaniška, nes Charkovas toks miestas, kur tikroji rusų kalba esanti atskiesta ukrainietiškąja.
Mirė Čičibabinas Borisas Aleksiejevičius Charkove 1994 m. gruodžio mėn. 15 d.
Į lietuvių kalbą rašytojo knygos neišverstos
