Rašyk
Eilės (70901)
Fantastika (2141)
Esė (1679)
Proza (10236)
Vaikams (2448)
Slam (55)
English (1079)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Antanas Jonynas

Gimė 1923 m. gruodžio 14 d. Alytuje. Mirė 1976 m. liepos 5 d. Vilniuje.

1923 12 14 gimė Antanas Jonynas
1930–1933

mokėsi Alytaus pradžios mokykloje

1933–1940 mokėsi Alytaus gimnazijoje
1940 balandis

neteko regėjimo

1941–1944

mokėsi ir gyveno Kauno aklųjų institute

1942–1944 mokėsi Kauno mokytojų seminarijoje
1943

pasirodė pirmieji eilėraščiai periodikoje

nuo 1944 spalio 4 d.

dirbo Lietuvos aklųjų draugijos organizacinio biuro pirmininku

1944–1946

studijavo Vilniaus universitete

nuo 1946

LTSR rašytojų sąjungos jaunųjų sekcijos narys

1947 balandžio 30 d.

pirmajame Lietuvos aklųjų draugijos suvažiavime išrinktas Centro valdybos prezidiumo pirmininku

1947–1963

dirbo Lietuvos aklųjų draugijos centro valdybos prezidiumo pirmininku: 1947 balandis – 1951 rugpjūtis; 1952 rugsėjis –1954 balandis; 1962 rugsėjis – 1963 rugpjūtis

1949

pasirodė pirmasis eilėraščių rinkinys „Kovotojų dainos“

1949

priimtas į Lietuvos TSR rašytojų sąjungą

1950

išspausdinta poema „Draugui Stalinui“, parašyta drauge su J. Macevičiumi

1951–1952

studijavo Maskvos M. Gorkio literatūros institute

1952 išleista antroji lyrikos knyga „Kad klestėtų žemė“
1952 

vedė Stasę Apuokaitę

1954–1962

dirbo „Literatūros ir meno“, „Pergalės“ redakcijose (su pertraukomis)

1956

išleista pirmoji knygutė vaikams „Išvažiuojam“

1957

išleista trečioji lyrikos knyga „Apmąstymai“; su K. Kubilinsku išleido satyrinių eilėraščių rinkinį „Pernykštis sniegas“

1958–1959

organizavo žurnalo „Moksleivis“ leidimą, dirbo vyriausiuoju redaktoriumi

1959

išleista antroji knyga vaikams„Erškėtrožė“; rašytojo iniciatyva pradėtas leisti LAD CV žurnalas „Mūsų žodis“

1959–1965 Lietuvos TSR rašytojų sąjungos valdybos prezidiumo narys
1960

kartu su J. Požėra parašė kino scenarijų „Vyturys – žemės paukštis“

1961

drauge su J. Požėra parašė dokumentinę apybraižą „Tu – mano kraujas gyvas“

1962

išleistos satyrinės apysakos „Paskutinė vakarienė“, „Žinok, ką pasakys vyriausiasis“

1963–1964

Lietuvos aklųjų draugijos leidyklos organizatorius ir direktorius

1965

išleista lyrikos knyga „Ateina įkvėpimas“, apysaka ir apsakymų rinkinys „Laimės ratas“, satyrinė apysaka „Šventieji žiedžia puodus“

1967

išleista apysaka vaikams „Protingojo Princo klajonės“

1967–1969

Lietuvos aklųjų draugijos leidyklos Tiflologinės literatūros redakcijos vedėjas

1969–1970

Lietuvos TSR rašytojų sąjungos poezijos konsultantas

nuo 1970   

Lietuvos TSR rašytojų sąjungos valdybos narys

1971–1973

Lietuvos aklųjų draugijos eksperimentinės įmonės Tiflologijos ir darbo mokslinio organizavimo skyriaus darbuotojas

1973

suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas; išleistas lyrikos rinkinys „Pasiryžimo metas“

1974

už knygą „Pasiryžimo metas“ paskirta Lietuvos TSR respublikinė premija

1975

išleista eiliuotos satyros ir humoro rinktinė „Juokingos epitafijos. Misterija“

1976

liepos 5 dieną mirė Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse

1977

už kūrybą (po mirties) paskirta Lietuvos aklųjų draugijos meno premija

1978 išėjo eilėraščių knyga „Su širdies mandatu“; literatūros kritikos ir publicistikos straipsnių rinkinys „Prie gyvo šaltinio“
1979

leidykla „Mintis“ išleido publicistinių straipsnių rinkinį „Žmogiškoji reabilitacija“

1979

Lietuvos aklųjų draugijos centro valdyba už knygą „Žmogiškoji reabilitacija“ (po mirties) paskyrė tiflologinę premiją

1980–1987 išleistas Antano Jonyno kūrinių serijos šešiatomis

 

https://www.labiblioteka.lt/jonynas/biografija.html



Gimė: 1923-12-14
Mirė: 1976-07-05
 


Įvykiai

  • 2005-07-05
    Birželio 15 d. Antano Jonyno memorialinio muziejaus sodas virto Sidabro sodu. Čia poetė Aldona Ruseckaitė su pagalbininkais – aktoriumi Egidijumi Stanciku, klarnetistu Valdu Andriuškevičiumi ir gitaristu Tautgirdu Aču – pristatė naujausią savo knygą Sidabro sodai . Lyrinė knygos herojė Kastulė šnekasi su šį vargo klonį palikusiomis dvasios bičiulėmis: Biblijos moterimis, literatūrinių kūrinių autorėmis ir veikėjomis, su mirusia motina. Pastaroji, su kuria Kastulei likę daug nebaigtų pokalbių,...
     


Knygos

 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą