Anglų filosofas ir literatas A. Šeftsberis gimė Londone 1671 m. vasario 26 d. Jo senelis buvo karaliaus Karlo II lordas – kancleris. Antano mokymuisi namuose vadovavo D. Lokas, kuris dirbo namo savininko asmeniniu sekretoriumi. Paskui būsimas rašytojas mokėsi Vinčesteryje, 1695 m. tapo bendruomenės rūmų nariu, kuriuos kontroliavo vygai. Dėl sveikatos turėjo palikti turėtas pareigas ir nutarė imtis filosofijos. Metus praleido Roterdame, kur susidraugavo su istorinio žodyno autoriumi protestantų teologu Ž. Lekleru, Pjeru Beiliu ir Olandų teologu F. van Limborgu. 1699 m. kaip palikimą gavo vietą lordų palatoje. Tačiau keitėsi karaliai, parlamentai, pablogėjo sveikata ir jis palikimu nepasinaudojo. 1704 m. Londono piliečiai buvo sujaudinti, nes atvyko grupė fanatiškai nusiteikusių prancūzijos protestantų. Pasigirdo balsų, kad tuos fanatikus reikia persekioti, o A. Šeftsberis pasiūlė geriau statyti juos prie gėdos stulpo ir iš jų pasijuokti. Pajuokos poveikį įsitikinimų išbandymui visuomenė vertino skeptiškai. Tačiau A. Šeftsberis iš savo pozicijų nesitraukė ir parašė straipsnį – traktatą: „Bendroji nuomonė: protavimo laisvės ir humoro jausmo išbandymas“ (
Sensus Communis: An Essay on the Freedom of Wit and Humour, 1709). 1711 m. A. Šeftsberis nuvyko į Neapolį, kur per porą metų pertvarkė tritomį pavadintą „Žmonių, manierų, nuomonių ir laikų charakteristikos“ (
Characteristicks of Men, Manners, Opinions, Times 1713), kur buvo pateiktas savarankiškas skyrius senų ir naujų esse. Jis Italijoje taip pat padarė apmatus knygai „Samprotavimai apie menus: piešimą, skulptūrą ir t.t.“ (
Discourse on the Arts of Painting, Sculpture, etc.).
Mirė Šeftsberis Antanas Ešli Kuperis Neapolyje 1713 m. vasario 15 d.
A. Šeftsberio filosofijos pagrindą sudaro deizmas, kuri pripažįsta gamtą kaip harmoningą visumą ir tai rodą jos dievišką kilmę. Tą gamtos harmoniją žmogus gali pažinti. Tam suvokimui reikia ypatingo jausmingumo, kuris yra tarpininkas tarp proto ir pojūčių. Iš A. Šeftsberio filosofijos minčių sėmėsi Jumas, Volteras, Didro, Gerderis, Kantas ir kiti.
Apie poetus A. Šeftsberis sakė, kad tai yra „Prometėjai, kuriuos valdo Jupiteris“, o gamtą sukūrė Dievas ir joje reiškiasi menas. Ta mintis yra tarsi poezijos romantistinės teorijos pradinė gairė.
Šio rašytojo knygų į lietuvių kalbą neišversta
