Apie:
Rusų prozininkas, poetas, publicistas.
Gimė 1883 sausio 10 d. (pagal senąjį – 1882 m. gruodžio 29 d.) dvarininko šeimoje, Samaros gubernijoje, Nikolajevske. Jį auklėjo tėvas, nes motina paliko šeimą, nors buvo apsišvietusi, rašė literatūrinius kūrinėlius. Vaikystė prabėgo Sosnovkos viensėdyje, kuris priklausė tėvui. Lavinosi ir mokėsi Aleksiejus, vadovaujamas samdomo mokytojo, namuose. 1897 m. šeima persikėlė į Samarą, kur jis įstojo į realinę mokyklą. 1901 m. išvyko į Peterburgą, įstojo į Technologijos institutą. Tuo pat metu pasirodė jo pirmieji eilėraščiai. Labai mėgo Nekrasovo ir Nadsono kūrinius. 1907 m., kai netrukus reikėjo ginti diplomą, išėjo iš instituto ir ėmėsi literatūrinės kūrybos. 1908 m. išleido eilėraščių knygą „Už mėlynųjų upių“ (За синими реками). Kartu rašė ir prozos kūrinėlius. 1909 m. parašė pirmąją apysaką „Savaitė Turgeneve“ (Неделя в Тургеневе). Po to pasirodė du romanai – „Keistuoliai“ (Чудаки) ir „Raišas ponas“ (Хромой барин). Kritika ir tuometinis rusų literatūros tėvas – Gorkis, A. Tolstojaus kūrybą vertino gerai.
Pirmasis pasaulinis karas nubloškė A. Tolstojų į laikraščio korespondentų gretas (Ruskije vedomosti). Jis ne tik lankėsi frontuose, bet nuvažiavo į Angliją ir Prancūziją. Parašė apie karą apybraižų ir apsakymų. Tuo pat laikų parašė ir porą komedijų.
1917 m. Vasario įvykiai Rusijoje privertė jį susidomėti Rusijos valstybingumo pagrindais. Jis pradėjo studijuoti Petro pirmojo laikų istoriją, daug laiko gaišo archyvuose. Spalio perversmą Rusijoje vertino neigiamai. Pasirodė jo pirmieji jo istorinio apsakymo bandymai – „Petro diena“ (День Петра) ir kiti. 1918 m. rudenį emigravo į Prancūziją. Emigranto dalia, rašytojo akimis, labai sunki. 1920 m parašė apysaką „Nikitos vaikystė“ (Детство Никиты). 1921 m. persikėlė į Berlyną, čia dalyvavo rusų emigrantų, kurie pritarė sovietams, veikloje. Daugelis buvusių draugų nusisuko nuo A. Tolstojaus. Būdamas Berlyne bendravo su Gorkiu, parašė romaną „Aelita“, apysakas „Juodasis penktadienis“ (Черная пятница) ir „Rankraštis, kuris rastas po lova“ (Рукопись, найденная под кроватью). 1923 m. A. Tolstojus grįžta į Sovietų sąjungą. Sugrįžęs parašė keletą stambių kūrinių: trilogiją „Kančių keliai“ (1927 –1941) (Хождение по мукам) ir tęsinį – apysaką „Duona“ (Хлеб). Karo metais parašė draminę dilogiją „Ivanas rūstusis“ (1943 m.) (Иван Грозный). Net šešiolika pastarųjų gyvenimo metų rašė patį svarbiausią savo istorinį romaną „Petras Pirmasis“ (Петр Первый).
Aleksiejus Nikolajevičius Tolstojus mirė 1945 m. vasario 23 d., palaidotas Maskvoje.
Kūrybos bruožai:
A. Tolstojaus kūryba apima ilgą istorinį laikotarpį. Joje atsispindi tikrosios žmogaus gyvenimo realybės. Jo kūrybą mažai tepaveikė vadinamasis socialistinio realizmo metodas, nes tai buvo talentingas rusų rašytojas, nepabūgęs net Stalino laikais žvelgti į žmogaus sielos bedugnę ir rašyti, nepaisant nieko, teisybę. Konjunktūrinių elementų gal kiek daugiau jo trilogijoje „Kančių keliai“ ir „Duona“, bet ir čia tiesos prerogatyva skamba išskirtiniais, gana ryškiais tonais. Negalima nepaminėti ir istorinių rašytojo darbų, kurie realiai ir visapusiškai atspindi tų laikų intrigas ir problemas.
Bibliografija
Vertimai į lietuvių kalbą:
A. Tolstojus. Rusų liaudies pasakos - [Kaunas : Valst. grož. lit. l-kla, 1948]. - 217 p.
A. Tolstojus. Aelita - Vilnius : Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1956. - 187 p.
A. Tolstojus. Pasakos - Panevėžys : E. Vaičekausko knygyno l-kla, 1998. - 157 p
A. Tolstojus. Auksinis raktelis, arba, Buratino nuotykiai - Kaunas : Valst. grož. lit. l-kla, 1947. - 138 p.
A. Tolstojus. Raštai - Vilnius : Vaga, 1980-1984. - 8 t.
A. Tolstojus. Apysakos. - [Vilnius], 1949. - 338 p.
