Pernai gražiausių švenčių proga kvietėme tapti nedideliais stebuklais. Ne tik tą dieną, bet tokiais būti visus metus. Ar Jums pavyko?
Šiemet norėjosi šliūkštelėti nekantraus šventinio džiugesio ir pozityvumo paverčiant Jus slaptais Kalėdų seneliais vienas kitam. Kad būtų smagu, jauku ir įdomu.
Tyliai niurnate, kad nėra įkvėpimo, laiko, energijos, užvaldžius apatija, depresija, nuovargis, abejingumas, netikit niekuo, nebuvote asmeniškai informuoti, atsivesti už letenytės, nepaduota ant lėkštelės mėlynais pakraštėliais. Žodžiu, kalta aplinka ir įvairūs nuo Jūsų nepriklausantys dalykai.
Tai va. Linkime, kad pagaliau dalykai, daiktai ir viskas, kas aplink Jus, imtų priklausyti ir nuo Jūsų.
Kad imtumėt kurti ne tik personažus, klonus, kūrinius, bet ir save.
Stebuklai nutinka tik jais tikintiems. Stebuklais galite virsti kitiems net netikėdami. Galite žaisti bet kuriame amžiuje. Galite verstis kūliais, striksėti ir dūkti net ir nesningat. Galite parašyti patį gražiausią meilės prisipažinimą sau pačiam/pačiai. Be jokių literatūrinių mūšių, bet jokių konkursų ir kitos švelnios masinės prievartos. Juk didžiausią prizą jau laimėjote. Tai gyvenimas.
Mėgaukitės.
Būkite laimingi.
