http://rasyk.lt lt kitoks.lt jos tik slenkstį suklupti dar turi
vietoj rankenos – orą imu
ir galvos jau nedaug – tik kepurė

pakabinta mėnulio kairėj
ir mintis jau į vakarus svyra
mano langas į nieką žiūrės
kai girgždės vėjo pirštai tarp vyrių

neteptų nei rasa nei vynu                                   
kris taurė į praeinantį dangų                               
mano kojos – taupau jas neinu
nes ir žingsnis mažiausias pabrango

vėjo vardą ant snaigės raitau,
kad varovai iš rojaus skaitytų.
mano durys – paklydusios tau
tavo akys – negrįžtančios lytys  (2 kartus) ]]> Sun, 11 Feb 2007 22:30:12 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/106142.html http://rasyk.lt/kuriniai/106142.html O mintyse visi po du.
Galiu atverti širdį tau, net kepenis,
bet peilio niekur nerandu.

Priedurnis:
Parvesk tu mus, meile, į protą,
kur mintys platesnės už skylę.
Geriu, kol geriau tu atrodai.
Galbūt, pasakysiu net myliu.

Gražu gamtoj. Žvaigždelės medžiuos šlapinas.
Atsiveria skenduoliai Nemune.
Aš pažadu kasdien ateit į kapines,
jei sanitarai palydės mane.

Priedurnis:
Parvesk tu mus, meile, į protą,
kur mintys platesnės už skylę.
Man pritaria langas, jo grotos
ir lovos girgždėdamos „myliu“.

P. S.  Trečią posmą žino trečias brolis. ]]> Thu, 1 Feb 2007 20:03:30 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/105466.html http://rasyk.lt/kuriniai/105466.html pasikalbu su veidrodžiu
atverčiu albumus
mėnulį vitrinų veidu įjungiu
žinau kad užeisi Tėve

kai lieptas parplauks
tu pereisi upę
žinau –
kartą sapnavau krantą

vartelius atnešu
o kartais ir tvorą
svirtimi
sutepta lietum
tavo žvilgsnį paremiu
žinau – jo vienas Tėve nepakelsi

apgobiu kėdę tavo švarku
jei ir nesušilsi
tai kėdė
ar mama
pasijus ne viena

kai pievų rūku nešinas
tirpsi miegoti
pasiimk ir mūsų naktį –
mano krante
jai vietos nėra

tėve mano
kurs esi albume
teateinie dar vienas
rytmetis
ir atleisk man
kad tave
žadinu
per vyturių ėmimą
į dangų ]]> Sat, 20 Jan 2007 22:22:56 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/104691.html http://rasyk.lt/kuriniai/104691.html numazgosime miegantį sfinksą,                               
kol Nilas tekės
pagal laikrodžio kryptį ratu.                                       
Rikiuojas po tris piramidės –
saulėlydy dingsta.                               
Ir smėlis nutyla burnoj.
Ir visai nekartu

sukramtyti dar vieną
įbridusią melduose žvaigždę,
išgerti iš ibio sparnų
tūkstantmetės rasos.
Todėl pasitrauksim iš kelio –
lai Mozė čia vaikšto.
Kai vesim vaikus –
Pažadėjoji žemė drybsos

hieroglifų prietemoj,
smingančio grifo pavėsy,
aptverta smėlio ietimis,
žalio vyno tvora.
Išeis piramidės ilsėtis,
o mes vis sėdėsim
ir apgausime snaudžiantį sfinksą.
Mums laiko yra. ]]> Thu, 4 Jan 2007 11:56:09 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/103468.html http://rasyk.lt/kuriniai/103468.html kai už miško nukrito ruduo.
Kapstė debesį kaminas raišas.
Gėriau aš, o mane – nevanduo.

Nuvarvėjo į užvakar gervės.
Ir burnoj neturėjau burnos.
Pagiriojantis lapkritis merkės                             
ir jau niekas, matyt, nežinos,

ar, rievėm rišant, juodalksniui perši?
Ar pro lukštą šviesa dar praslys?
Gėriau aš. Ir ne vienas – su beržu.
Dar prisėdo dangus. Gal Širvys ...

Susidvejino gruodis. Ir nieko.
Trys pirmadieniai – Dievo dugne.
Nevanduo, penkios pietryčio riekės
pakabino snaiges. Ir mane. ]]> Sat, 16 Dec 2006 21:45:04 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/102395.html http://rasyk.lt/kuriniai/102395.html

Nėra žmogaus – tarytum ir nebuvo                     
Medžius parsiveda namo miškai                         
Palieka parašus danguj lėktuvai
Tu nuotraukoj žodžius mums palikai
pilkai pilkai

Dar stalas liko – neišėjo niekur
Ir neišsivedei tenai kėdžių
Kiti žaibuoja kortom – durnių pliekia
„Kokie protingi? “ – iš tavęs girdžiu
lyg po medžiu

Gal po medžiu – daugiau bus vietos
Neapribos minties juoda tvora
Virš stalo kybo tavo žvilgsnis kietas.
Barbena „Trečią brolį“ vyno lietūs:
kažko nėra

Kažko per daug. Kažkas ir vėl bus trečias
„Kokie raštingi jūs? “ – girdžiu tave
„Ir aš rašiau – dabar tik svečias
praeinantis lietum rudens gatve“
O gal ir ne? ]]> Sun, 3 Dec 2006 18:48:34 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/101523.html http://rasyk.lt/kuriniai/101523.html Ne kas, ne kas. Neatsakysiu.
Jei patylėčiau – nesuprastum
ir spruktų katinas sulysęs.

Ir nepaklausia šuntakis: Kas aš?
Rasa man kojas paraitoja.
Mane jau visą perskaitei daugmaž.
Nebus ir tęsinio rytoj jau.

Kas mes? Kas mes? Kas mes? Sakyk, kas mes?
Kodėl manęs per daug ir maža?
Rasa pakels abu ir rytą švęs.
Atsiklaupiam – dangus jau rąžos.

Atsigulam. Nuo klausimų sunku.
Čia išgulėjome kalčiausią brastą.
Krantai nusiiria – akim seku,
kaip akmenys po vieną bręsta.

Galanda pilnatį griežlė. Einu.
Mane jau užvertei. Kaip knygą.
- - -
Dvi nuogos žvaigždės čirškė ant delnų.
Ir ištirpai. Tyla aplinkui snigo. ]]> Sat, 18 Nov 2006 20:30:51 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/100489.html http://rasyk.lt/kuriniai/100489.html ir džiauna ginklus penkios Gūdraisčio lapės.                         
Praeivių nėra ir nieks mūsų neperspėja –
čia varva į dieną gyvenimas šlapias

tarp mūsų makabriškų: „esam“ ir „būsim“.
Tarp ūksmo šešėlių, įstrigusių kerpėse.
Ten nieko nėra, o, gal būt, net ir mūsų.
Suspurda klampodamos akys ir merkiasi:

į liūną įbridusį žvilgsnį pašnekina.
Girdi net ir tai, ką dar vakar tylėjai.
Matai, kaip nubėga saulėtekis tekinas.
Turi, ką paskolino užvakar vėjas.

Ir tas neturėjimas žodžių – į pelkes,
perkūno oželio išmelžtą mekenimą.
Nesako „užeik“, bet atsakymas smelkias.
Nesako „praeik“. Klumpa mintys stekenamos

ant juodalksnio, trypiančio kupstą išnirusį,
vis ieškančio kūlgrindoj „mano“ ar „mūsų“.
Praeivių nėra – žodis baigiasi giriose.
Apeik, kol miegi, nes vis tiek čia pabusi. ]]> Fri, 3 Nov 2006 13:17:35 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/99331.html http://rasyk.lt/kuriniai/99331.html Varva, varva pilkėjančios mintys į akmenį.                           
Į mane ir į tuos, kurie spėjo į nieką pasprukti,
ir į tuos, kurie šunį mėnulio sunka dar palakina.

Išdalina po kaulą – girdžiu kaip du lietvamzdžiai graužia
naktį šlapią kampe (man geriau drėgną moterį lovoje).
Griežia dantį ar Šubertą girgždantys juodalksnių griaučiai
ir vokalą sužvarbusio katino šlovina.

Atsisėda dangus ant delnų: nei rašyti, nei liesti
mano artimo, vieversio įsčiose tolimo.
Skalbia Dievas depresiją, lieptą į niekur ir miestą -
neišdžiūvo dar jis, o akis jau krakmolina.

Nusiplaunu rankas danguje. Lietūs lietų mazgoja.
Ir glaudžiuosi prie lašo peties – lai jis pratinas.
Šitiek spalių aš perplaukiau jau. Jei netapsiu bent Nojum,
tai mintis išsiskalbsiu ir būsiu vėl matomu. ]]> Tue, 3 Oct 2006 09:53:39 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/97226.html http://rasyk.lt/kuriniai/97226.html