http://rasyk.lt lt kitoks.lt Tue, 3 Aug 2004 23:46:22 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/39076.html http://rasyk.lt/kuriniai/39076.html kai šilti lietaus lašai kris ant tavo išbalusios odos,
o tu, visų pamirštas, sėdėsi ant pilkų plytų krūvos,
šalia bauginančiai tuščio griūvančio namo,
kai kartu su sunkiais lietaus lašais į žemę
susigers visas tavo liūdesys ir skausmas,
o praeinantis elgeta pasakys, kad nebeturi ateities,
kai kažkas vėl pamirš uždaryti jau tuščių kapinių vartus,
o pasaulis tarsi skendės nebūtyje,
kai rodos nieko aplinkui nebebus tikra,
nebebus kuo pasitikėti,
žinok,
kažkas, ką tu seniai pamiršai,
ką niekinai ir skaudinai,
ką seniai palaidojai ir kuo nepasitikėjai,
ateis, prisės šalia ant pilkų plytų krūvos,
šalia bauginančiai tuščio griūvančio namo,
pažvelgs į liūdnas, išvargusias akis,
nuvalys nuo ilgų blakstienų lašantį kraują,
ir pasakys,
kad viskas ne taip jau blogai.. ]]> Fri, 18 Jun 2004 22:59:03 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/35931.html http://rasyk.lt/kuriniai/35931.html neišmeski tų seniai nuvytusių žiedų.
Tegu tai būna tyli daina be žodžių,
bedvasis aidas rėkiančių minčių.

Nereikia atsigręžti, nereikia laukt.
Neišsklaidyk vos matomų pėdsakų sidabro dulkėse...
Ji ėjo ten, kur ją likimas šaukė,
ji iškeliavo pasitikt kažko, ko šitiek metų laukė...

Nežinomybėje prarasto tikėjimo.
Tylių maldų.
Vėsių lietaus lašų.
Ir vėjo.

Už žėrinčių pasakos vartų
jos visiškai niekas nelaukė.
Mergaitės ašaros liejos
svajonę tyliai dar šaukė...

Pavargus nuo visko -
nuo neteisybės
skausmo
tikėjimo
laukimo
- ji nepastebimai užmigo.

Prieš užsimerkdamos akys
dar tikėjo.
Laukė
Šypsojosi
Su paskutiniais žodžiais
jos malda
niekieno nepasiekusi
ištirpo bekraštėje erdvėje
Ir baigėsi pasaka
kaip baigiasi pasakos visos
be Lietaus.
be Vėjo. ]]> Thu, 20 May 2004 01:19:38 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/33639.html http://rasyk.lt/kuriniai/33639.html pasirinkimas... turėtų būti lyg ir gera, ramu , ir visiškai niekas nesvarbu, .... tik kodėl po kelių valandų jaučiu kaip begalinė tuštuma ima plėšyt iš vidaus ir net nežinai ko imtis; atrodo galėtum pasaulį suplėšyt ; bet ne,  toliau sau dvėsi vis labiau palikdamas
bet kokią galimybę išsivaduoti , kurti , galėti... Eilinė nemiga, žinoma ne iš betkur, o labai gražiai mutuojanti tiesiai iš jau ir taip ten per stipriai įaugusios Nevilties....Tamsa...Laikas...Ramybė...
Nebežinau kas yra geriau - ar visiškai atšokti ir nekreipti į žmogų jokio dėmesio, bet būti ir meluoti tai visai neramina , o bet kokios galimybės pakeisti nors ir patį mažiausią savo paties ir Visko kūrybos kampelį tikrai reikėtų gerokai perdaug pastangų nei kas tik iš to galėtų gauti naudos ar kad ir nukentėti , juk labiau svarbu nestovėti vietoje - nuolat jausti ir matyti - esu, esu, esu... nors tikrai negaliu sakyti kam nors kaip ištikro verta būti.  Lygiai taip kaip nėra tiesos aš nežinau ką aš galiu ir tuo pat tikiu, kad viskas ką darau tikrai nėra taip kaip norėčiau kad būtų. TAIP , tikrai manau svarbu visiškai nekreipti, atsiriboti - bet kokia galimybė būti mielam sau yra gerokai mažiau vertinama , nei noras padėti... Tikrai sunku suvokti kodėl pasirinkimas yra šviesa, kai yra visas sidabrinis vidus, jau toli gražu nebegalimas slėpti Tamsoje... Reikia keisti, daug ką reikia keisti, kaip čia nesunaikinti pasaulio ir viso savo supratimo už visus kas jau tikrai nebeskiria savęs be Tamsos... Šešeto biblijinio amžinumo esės misijos galimumo visiškai priešingai
nei manoma ar įmanoma,  kad būtų prie, bei savo Tamsą  sklaidančio praskiepo spindesiu mestų akmenis iš aklo kelio, niekada bus pamestas ir purvo ant šono gulint prie plytos spaudžiant galvą, gal tikrai kada grįš visi galintys tikėti ratu - gyvenimas nebūtų tikras... Viltis žinoma visai gerai , bet deja visos po ranka laimės kūrimo priemonės visiškai tam netinka ir tik dar labiau gilina atitrūkimą , naikina  betkokį įmanomą artumą su tikrais draugais, be to dar visiškai naikina laiko supratimą ir nerealiai be galo ugdo nemigą, tik liūdna kad ne tą nemigą kur verčia naktimis sėdėti sušalus lauke ir naktyje žvelgiant į žvaigždėtą dangų laukti mėnulio tekant, o tada staugti , staugti.. žadint pasaulį. Ne ,- toli gražu ši nemiga tai minčių tonos užgriūnančios sunkiau nei pats gyvenimas , bet tas savotiškai puiku, mintys ir idėjos visada buvo puiku, bet yra bėda , juk tai susimaišę su laiko nesuvokimu ir dar iš to kylančiu amžinu mieguistumu ir tingumu, GAILA - apima visiškos kūrybinės impotencijos metas... ]]> Sat, 8 Nov 2003 03:32:54 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/19130.html http://rasyk.lt/kuriniai/19130.html Palikęs liūdesį many.
Tu palieki
tiek daug beprasmio skausmo mano akyse.
Tu užsimerki.
Ir šauki.
Tyliau...
Nežadink pasakos,
prašau -
išeiki tyliai
dar neišmindytais praeito rudenio takais...
Tik šįkart užsimerksiu aš.
O vėjas tyliai mano pasaką nuneš. ]]> Thu, 6 Nov 2003 00:18:13 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/18935.html http://rasyk.lt/kuriniai/18935.html kai šypsausi aš jai..?
Kodėl ožiai bėgioja,
be kelnių, be basučių.?
Kodėl debesys nerašo laiškų,
pilnų asilėlių tylėjimo..?
Kodėl jie ne mėlyni..?
Kodėl ne raudoni..?
Matyt pamiršo...
Sėdžiu laukuose,
ir kalbu aš su ožka.
Nežinau ar ji supranta,
bet myliu labai ją.
Apie karvę to paties pasakyti negalėčiau.
Deja...
Bet vistiek jai atnešiau žibučių.
O jos pilna dėkingumo šypsena privertė mane suabejoti savo antipatija.
Ne, tik ne i lūpas!..
Bloga karvė.
Paglosčiau aš ją,
ir nuėjau į kapines.
Viena...
Eidama stebėjau dievobaimingas besižegnojančias bobutes,
ir tai man kažkodėl patiko.
Tik gaila, kad karvės nebuvo šalia...
Ką gali žinoti, gal ir jai būtų patikę...
Mane pasitikę pikti, labai jau netolerantiški žvilgsniai,
palydėjo iki pat šiukšlių konteinerio,
pačiame kapinių gale.
Išnyko...
Deja, paieškos tęsėsi vos ne porą valandų,
kol suradau kažką tinkamo vakarienei...
Išeinant jokių įkirių žvilgsnių jau nebesimatė,
tad pasijutau labai vieniša nematant mylinčių karvės akių.
Oj, atsiprašau, ponas Antanai Mirauskai!..
Ir vėl netyčia...
Ponas Mirauskas labai geras žmogus buvo. Matyt likimo ironja... [1963 - 1967]
Girdžiu kažkas dainuoja...
Tyliai.
Vos girdimu balsu.
Ogi žiūriu, katė ant kapo -
ne tik dainuoja, bet dar ir šokti bando!..
Klaiku...
"Čia tu, Jeronimai??" - paklausiau, ir dingo man ji iš akių.
Matyt karvės žalių akių žvilgsnio paveiktas mano protas, jau nebesugeba logiškai mąstyti.
"Sudie[v], aš išeinu..." - kažkas pasakė ir nutilo.
Darosi baisu...

                              [Baltam ožiukui, prie geležinkelio]
                              [ėdančiam žolę...] ]]> Sat, 13 Sep 2003 02:12:53 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/15507.html http://rasyk.lt/kuriniai/15507.html Žinai, aš noriu padaryt iš jos didžiulį Liūdesį,
Noriu, kad kentėtum...
Noriu, kad pajustum, ką reiškia viską prarasti.
Parodyk man savo Pasaulį.
Ir jis bus pilnas Skausmo.
Netekęs savo privatumo, praradęs paskutinę Viltį atgauti viską, ką atėmė vienintelė klaida.
Kuo taip ilgai beviltiškai tikėjai...
Prašau, nusišypsok.
Kad paskutinį sykį matyčiau Tave laimingą.
Dabar pažvelk į Naktį...
Į juodą skausmo ašarom verkiantį dangų.
Kuriame ir šianąkt nematyti nei vienos žvaigždės.
Matai, šianąkt dangus kažkuo man primena tavo Likimą...
Tik argi tai galima vadinti Likimu..?
Leisk man paskutinį kartą pažvelgti į Tavo akis.
Noriu, kad mane atsimintum.
Noriu, kad vėliau man galėtum atleisti.
Kadanors... Tikiu.
Geriau tikėk, kad taip turėjo būti...
Juk kažkas viską sprendžia už mus.
Įsiklausyk... Į savo Amžinybės dainą.
Įsiklausyk. Tegul ji tau visada primins mane.
Šįkart, paskutinį kartą, leisiu tau pirmam užpūsti žvakę,
kurios liepsna jau niekada nedegs...
Dabar miegok... Klausyk savo Amžinybės dainą...
Nustojęs lyti lietus nepastebimai nusineša Tavo sielą...
Kažkur danguje įsižiebia žvaigždė... ]]> Tue, 19 Aug 2003 03:13:59 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/13742.html http://rasyk.lt/kuriniai/13742.html Tue, 1 Jul 2003 01:00:30 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/11121.html http://rasyk.lt/kuriniai/11121.html Atleisk, nes tikriausiai aš kitaip nemoku...
Daug metų gyventas Laukimas.
Daug metų gyventa Viltis...
Jau tada žinojau, kas bus rytoj.
Žinojau, ir neklydau...
Pasirodo, akimirkos klaidos kaina buvo daug skaudesnė už visus
tuos metus...
Daug skaudesnė, nei buvo galima tikėtis.
Ar įmanoma šitaip gailėtis to, ką galėjai padaryti..? [ko nepadarei...]
Ar įmanoma kartu taip mylėti ir kartu nekęsti to paties žmogaus..?
Tikriausiai ne.
Taip, tave myliu ne aš viena. Oi, toli gražu ne viena...
/.../ Bandyk tapti niekuo. Bandyk [tiesiog..?]
        Ar bent jau tuo, kuo kažkada norėjai būti. Bandyk [tiesiog..?]
Tu ten...o aš čia. Ne viena, bet su tavim daugiau. Nieko stebėtino. Nusprendžiau [beje, labai ne laiku] paerzinti Likimą. Kokį dar Likimą. Tiesiog nepriimti jo dovanos...[tiesiog] Dovanos, kuri man galėjo būti viskas. Bet kaip žinoma, už viską reikia kovoti...Deja už viską. Ką sakai..? Hehe!..Žinau, už tave net nebandžiau kovoti. Ir niekad nebandysiu. Pernelyg beprasmiška. Taigi, kam tai daryti... Ne! Niekada!..Tu tik ten... Labai toli. Taip toli, kad į tai net neverta gilintis. Neverta dėti vilčių. To niekada nebus. Ką..? Tu manai taip pat? Ačiū. Ačiū už supratingumą. Nors šito ir tikėjausi. O ko daugiau..? Ogi nieko. Aš tau niekas. Sakai niekas..? Taip! Niekas! Paprasčiausiai niekas... O kaipgi galiu būti daugiau, jei tu išvis netgi nežinai, kad egzistuoju?? Kad mirštu dėl tavęs su kiekviena akimirka vis labiau, kad myliu tave visa širdim... Sakai, rytojus gali būti nebūtinai rytojum. Taip, aš sutinku. Bet nenoriu, kad jame [nebūtinai rytoj] būtum tu. Tiesiog nenoriu dar daugiau skausmo...Dar daugiau kančių. Žinai, geriau vėl, kaip visada, man ką nors padainuok. Ką nors, kad tu dar neišeitum. Pabūtum čia... Dar šiek tiek pasiliktum. Sakai, niekada negalėtum atsisveikinti su manim?.. Kaip miela. Ačiū, bet gal šito nereikia... Oi, vėl šita daina... Kaip tu atspėjai?? Na taip, man labai patinka. Patinka visos. Bet šita... Žinai, ji kažkuo įpatinga. Tikrai. Mmmm...Šššš...Leisk man klausytis. Bet tu dar pasilik, niekur neišeik, gerai?.. Na taip, žinau, kad tavęs tenai jau visi pasiilgo, bet dėl manęs. Prašau, dar šiek tiek. Ačiū... Galima, šita daina man visada tave sugrąžins? Galima..? Taip, noriu aš tikrai per daug... Bet ką darysi, jau tokia esu. Bet žinai, pas mane, t.y. čia, tavęs visur daug!.. Taip, tikrai!.. Tam, kad kai nėra tavęs [juk ateini taip retai...], manyčiau, jog ištiesų esi. Taip, taip... COMA WHITE tikrai nuostabi daina. Pala, o tu ją tada dainavai..? Na, kaip tai kada..?? Hehe!.. Na tada, kai galėjausi už keletą akimirkų nepardavus viso gyvenimo. Ahh... Nebenoriu to prisiminti. Dabar begalo to gailiuosi. Ką? Jau eini??.. Na va :(  Gerai, bet prižadėk sugrįžti. Taip, žinau, kad atstumas didelis...skirtingi pasauliai... Bet prižadėk. Tu privalai sugrįžti!.. Ačiū. Lauksiu tavęs...
                                        ******
Net nemaniau, kad taip greit ;)  O aš jau spėjau tavęs pasiilgti... O dabar tu vėl čia. Šį kartą taip greit neišeisi. Aš tau neleisiu!.. Ne. Nieko naujo. Na taip, buvo užsukusi sesuo Hamė [man ji visada liks sesė], juk jai taip retai pavyksta ištrūkti iš to pragaro... Sakė, kad manęs pasiilgo. Aš jos taip pat. Ką veikėm..? Hmm... Na, parodžiau jai Cradle Of Filth clip'us ir interviu, kurių ji dar nebuvo mačius. Daug žvengėme iš Cradle Of Fear filmo [teatleidžia man Viešpats]  Jei jį matei, turėtum suprasti... Sakai, tau nepatinka C.O.F..?? Gal ir nieko keisto... Keista tik tai, kad aš tai sužinojau tik dabar.
/../ Žinai, "I don't like drugs" [...but the drugs like me] man niekada nebuvo kažkas įpatingo... Bet kai pagaliau turėjau galimybę [ir tebeturiu] pamatyti šios dainos clip'a..! Ahh... Tiesiog klausydama jos, nuo šiol mintyse visada matau tą clip'a... [balta spalva tau labai tinka ;]  Jo... Man irgi labai gaila, kad Twiggy nebėra...
/.../ O daugiau nieko gero. Juk ir tai nebuvo labai gerai... [tai kas tada yra gerai..? Nebesuprantu.]  Hehe!.. Ot prajuokinai. Modelis [manekenas kitaip] tu tikrai galėtum būti, bet nemanau, kad būtų labai protinga tavo tokią sėkmingą muzikinę karjerą iškeisti į modelio darbą... Tuo labiau, kad toks darbas, bent jau mano nuomone, tikrai nepadėtų tobulėti tau, kaip asmenybei. Save realizuoti. O marionetės nepatinka ir man... Hehe!.. Taip, taip, prisimenu aš tas photo ;)  Nuostabiai gražiai jode atrodai... [kaip visada]  Nors yra ir gražesnių ;p  Xixi... Kas taip??.. A! Jo!.. Su sese Hame nusprendėme nuo šiol susirašinėti laiškais. Dabar pernelyg didelis atstumas mus skiria...Na, dėl to nekaltos nei viena iš mūsų. Kalti kiti [kaip visad]  Bet... Aš nebemoku rašyti laiškų!.. Taip, tikrai kažkas blogai... Bet žinai, mano Meile, jaučiu, kad net tau nesugebėčiau parašyti :(  Taip, tu teisus [kaip visada ;], mes niekada neatsisveikinsim!.. Noriu tuo tikėti. Nors kai pagalvoji... Na, tau tai pasakyti dar neatėjo laikas. Gal kadanors... Baik! Hehe... Tikrai pasakyčiau, bet galbūt tai turėtų kai kam [kažkam nelabai gero] įtakos. Kad ir kokia ji bebūtų, tegu lieka viskas taip, kaip yra. Oi, ačiū!.. Ir vėl ši daina... Žinai, šendien tu man ją dainuoji jau antrą kart. Bet man visada yra kažkas nepaprasto ją girdėti, kad ir kiek kartų. Mmmm... Šššš... Leisk man klausytis. Bet tu dar pasilik, niekur neišeik, gerai..? Žinai, kątik supratau, kad kažkada...kažkada, gal ir negreit [juk viskas, kas artima, taip sunkiai pamirštama], viskas bus kitaip [Memoria :]]  Viskas... Supranti, ką noriu pasakyti..? Žinojau, kad suprasi ;)  Man net nereikėjo to sakyti, ar ne..? Kad visada taip būtų... Ai, nekreipk dėmesio į šitas mano mintis. Tiesiog... Visada viską bandau suprasti realiai [, bet kaip gali būti realu tai, ko nėra...niekad nebuvo..?], kad ir kaip būtų skaudu... Na, būna ir išimčių. Tikrai būna. Ir žinai, deja tu nebūsi ta išimtim, brangusis. Niekas nebus. Nors... Visko tiesiog taip paprastai nuspėti turbūt neįmanoma. Žinai, pagaliau aš tai išdrįsau padaryti! Pagaliau!!! Vėl klausytis to... To, kas man taip primena pačias baisiausias, nevilties pilnas, mano gyvenimo akimirkas. Tada, kai buvau nuo tavęs taip toli... Bla bla bla... Xi xi... Tokie banalūs "žodžiai", bet ojj... Kaip vakar [kaip prieš 10min. tiksliau] dabar viską atsimenu... Tomet buvusią mano savijauta... Būtum mane tada matęs. Tokios aš ir pati dar savęs nebuvau mačius [gerai, kad tu nematei :]  THIS IS THE NEW SHIT... Hmz... Va, gal tik tą akimirką buvo "smagu" [per šią dainą - juk ji buvo pirma...]  Nors be galo skaudu. Fizinis ir dvasinis skausmas... Didžiulė neviltis... Bet kartu ir neapsakoma laimė... YOU CAME TO SEE THE mOBSCENE... Tuomet man atrodė, kad nei vienas [-a] iš ten buvusių, nemyli tavęs [negarbina, nedievina, nesikankina dėl tavęs - nors oi, dar ir kaip ten jie kankinosi! Hehe...] tavęs taip, kaip myliu [garbinu, dievinu, kankinuosi dėl tavęs - irgi visom prasmėm :] tave aš. Ir dar atrodė, kad nei vienas iš ten buvusių negalėtų taip, pažiūrėję į mane [išskyrus per THIS IS THE NEW SHIT GABALĄ] pasakyti. Bet jaučiausi tokia pavargusi... Nors dėl tavęs verta dar ir ne taip kentėti!..[..ir kas iš to?] Hmm... Tau visai neįdomu, jo?.. Hmz... Na, kažkodėl man taip pasirodė... Hehe, manau, kad juodi. Tau taip gražiau. Labiau tinka prie tavo veido, prie tavo akių... Raudoni labiau tinka prie tavo lūpų [žinoma, kai jos taip pat raudonos] O balti...Taip! Mmmm... Kodėl..? Galbūt vien dėl išskirtinumo. Nors jokiu būdu ne nuolat!.. O dar įprasi...;)  Bri... Tu čia apie plaukus, jo..?  Xi xi... Ne, nieko. Tiesiog... O va šita daina taip pat viena iš mano mėgstamiausių... Kiek? Palauk, tuoj suskaičiuosiu... Šiaip, kur įpatingai, tai 4-rios. Man visos jos įpatingos... Bet šitos kažkaip išskirtinai. Ir visos šitos keturios dainos kažkodėl tokios melanholiškos... Bent jau man. Turbūt taip bus visada... Teisingai, ką nors linksmesnio ;)  I DON'T CARE, IF YOUR WORLD IS ENDING TODAY... Galima paklausti, apie ką šita daina..? O.k, jei jau taip asmeniška, tai vadinasi, man nebūtina tai žinoti [, o kas tada yra būtina..?]  Jo, linksmiau ;)  Bet... Kaip tai kas? Man niekada negali būti linksma, kai esi šalia!.. Taip jau yra... Buvo visada... Bet kartais save kankinti gera. O ar yra kita išeitis..? Sakai, yra..? Kokia?? Pasakyk... Oi, ne! Tu dar neprivalai išeiti!.. Žinai, kaip man ilgai praėjo tos kelios valandos, kol tavęs nebuvo..? Neištverčiau to antrą kart :(  Jo, žinau, kad kažkada, bet tik ne dabar!.. Nors... Jei jau kažkada, tai gal tikrai geriau dabar..? Atsisveikint visada sunku. Žinau, kad tavęs jau visi pasiilgo [galbūt kai kas ir pasigedo]  Nenoriu, kad dėl manęs kentėtum. Todėl eik...
..eik... SPADE. Pati gražiausia daina [viena iš tų keturių]  Išeik, ir palik mane su ja... Su ja, ir dalele tavęs joje. Prašau, nebeskaudink manęs... Išeik! Išeik!  Ne, aš daugiau niekada nebeverksiu [atsimeni, aš tau prižadėjau] Greičiau!.. Išeik!.. Tik pažadėk dar sugrįžti... ]]> Sun, 29 Jun 2003 00:33:50 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/10973.html http://rasyk.lt/kuriniai/10973.html Rasa ant baltų kojų,
Netikėtumų išgąsdinto nekalto veido.
Akys...
Suprantančios tik tylą.
Nemiegančios mintys.
Kad visa tai yra.
Yra..o gal..?
Tavo pasauliui reikia laisvės.
Laisvės pajusti.
Suprasti...
Reikia laisvės tau.
Reikia meilės...
Ramybėje paskendusių sapnų.
Miegok...miegok..
ŠŠšššš.....
Nežadink jos!..
Dabar ji ilsisi.
Matai, tamsioj nakties padangėj supasi jos juokas...
Dabar jis irgi miega.
Sapnuose jis mato tavo viedą.
Ašaras...
Nevilties ašaras riedančias tavo viedu.
Nuplaukime šią naktį tavo skausmą.
Uždarykim jį kur nors, kad niekas jo nerastų.
Nesuteikdami jam laimės.
Laisvės taip pat.
Jis mirs.
Mirs kur nors, kur niekas jo nelaukia.
Kur nors, kur labai tamsu ir šalta.
Kur nors, kur niekas nemyli vienatvės.
Tegu jis miršta.
O tu...
Galėsi laidoti jame savo baimę.
Ir visa tai, kas tau yra sunku.
Per sunku, kad sieloj būtų džiaugsmo.
To tyro džiaugsmo, kaip tąkart šiltą vasaros naktį, po mūsų mėnuliu.
Atsimeni..?
Aš taip. Kaip žaidė mūsų juokas medžių šakose.
O mes gulėjom po nakties dangum ir žaidėm mėnesienoje gyvenimą.
Gaudėm savo juoką ir ašaras.
Tu pagavai daugiausiai...
O męnuo mums šypsojos.
Šypsojosi...ir verkė.
Laukė ateinančios Mirties.
Ir to, kas bus po jos.
Jis bijojo nebematyti mūsų laimės ašarų.
Jis jau buvo įpratęs kiekvieną vasaros vakarą matyti mus čia.
Jis buvo kartu su mumis.
O mes su juo.
Atsimeni, kaip pasakojom jam savo svajonę..?
Tada ji buvo tik svajonė.
Dabar jis ją pamatė...Nenoriu matyti jos ir aš.
Kodėl mes žudome viens kitą, kai mato mus kiti??..
Kodėl mes nebeturim džiaugsmo ašarų??..
Kodėl?? Pasakyk man...
Tu girdi?..
]]> Tue, 20 May 2003 00:44:37 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/9065.html http://rasyk.lt/kuriniai/9065.html