Trys mėnesienos

Gera taisyklė, kai žodžiai paprasti, o jų prasmė gili. — [Mencijus]


Šypsais vis. O tavo dūmas jau trys mėnesienos
-į sienas-
-į sienas-
dužęs šipuliais išgaruoja. Keliais
išsibeldęs klystkeliais grįžta. It
skitų karys jau trys žiemos, kai
skalpus nuraižęs didžiai:
„nevalgau žmogienos“.

Kai piktas ir toks neteisingas - Tu,

-lizdų juk sukti gegutėms nereikia-

dubeny Tavo pienas, anapus Tavo
dienos ir mostai-
-beribiai-
-išblėsę-
-ligotai pabalę-
-didžiai man perskaudūs.

Kai naktį, pametęs šešėlį
- šypsais vis.

Tavo dūmas jau trys mėnesienos aplink
mano skalpą sukasi,
- į sieną-
sudužęs. Jau trys mėnesienos kaip
tavo pasibaigę tavo žiemos. Trys
žiemos kaip muistos
-vaikai-
Jie juk irgi gegutės.

Kai ties paskutiniu ketvirčiu
dūmas uždūsta,
šypsais vis, jau trys mėnesienos.