Iš labai seniai(dedikuota)

Kai sudrebėjo rankos nuo tylaus
plakimo ajerų,
kai motina drobes
it vaikus išrikiavus,
suausdavobe nyčio,
kai prietemoj tėvo
stalinę lempą pasivogę,
keliaudavom kaimynų
braškių rinkt, tada, -

sutemus, medaus stiklinėje
skandinom įmigusias širšes.

Ar pameni, kai basi,
nuo ryto susivėlę,
plačias dirvas atvėrę,
per adventą, tarpušventį
klausydavom kaip įkyriai
„džyru - vyru, džru -vy... „
mamos ratelis taip šventą
giesmę gieda?

Kai pieną, ar pameni,
dar šiltą pieną
avietynuos pasislepę gėrėm
ir mėtų
pilnas kišenes pasikrovę
po kaimą tikrą kvapą nešėm?

Tada prieš miegą šiltos rankos,
ar pameni, --
jau po darbų,
po pieno avietynuos,
priešpat užmiegant,
šventai apklodavo-
ir rytą dainos vieversių... -

... pro lango plyšį
tada išlindom, -
tu pirmas ir aš užu, -
ar dar meni,
kaip kažkada
tos švelnios rankos
sudrebėjo pirmąsyk?



Gyčiui