Tik vienai nakčiai

Buvau sukurtas pirmai tavo nakčiai,
Išlietas rašalu šventu ant odos,
Taip aš gimiau, nors daug kam rodos,
Tokie kaip aš jau niekados negimsta.
Tokiem kaip aš tik vienai nakčiai lemta
Pakelt šydus nuo tavo slėpto veido
Ir tyliai akmeniu akis pamačius
Pavirst (save aš juk jose regėjau).
Suskaldyk tu mane, suverk karoliais.
Vien dėl tavęs aš ametistu virsiu,
Kad amžiais likt galėčiau tau ant kaklo.
O tu sakai: „Nereik uolos. Per amžius
Tu gulsi marmuru ant mano kapo,
Negreitai dar tas laikas mūsų laukia
(nutyliu, jog esu tik vienai nakčiai).
Išverk nutrūkusias korseto juostas
Ir trauk šilkus tolyn, jie juk nežino,
Ką slepia klostės jų – neleidžia niekam
Artyn prieit ir likt visam jau laikui. “
---
po to nutylam, ligi saulė kelsis
ir kels mane palikti viską rytui,
dar spėju tyliai pasakyt (išgirs gal):
„Atleisk, buvau sukurtas vienai nakčiai“