Iškritusi šviesa iš vaidilutės
rankinės aptemdė Henriui
protą. Trenkė galvon it sakė.
Lenda po mergiote poetas,
šlaunelių apkerėtas.
Che, gal vaistų prigėręs
(Trakų, sekdamas kunigu,
minėtu jau, nevaizdavo)?
Nemirsiu, šaukia gerkle.
O kojos blizga.
Liūdna pabaiga iškyla
nelyg britiška plikė
ir pateka Vėlinių kryptimi.