pašvaistės (loosing my religion)

jei tu išeisi tokiu greičiu kaip
cigaretės kūnas traška traukiant
kaip smerkia rudeniniai lietūs
į vakaro plaučius kai dūmų kaukės
lėtai - lėčiau nei sraigės šiepias
kai susilieja viskas čia paletėje
nelietęs kūno pats savim išbėgsiu

marionetėm balose aš vėjo laukiu -
į kūno skliautą - vielinio nazareto

kur valdomas esu bet noriu klysti
kai pilnatims suskilus - lieka delčios
o priešpilniai palieka norai kimūs
kaip matadorų ietys miega jaučiuos.
many neskauda išdavystės neauga miestai
tiesiog mirtis dabar labai pavargus
ir ji kaip aš - truputį trokšta siestos

kažkur tikriausiai reikia sienos
ir ne berlyno - net ne didžiosios kinų
gal rašalo nuleist užteks iš venos 
kol pats prarijęs pirmą sniegą rymau
kai po truputį pradeda nušalti gėdos
ir miesto vidurių ramybėje pastoju -
čia jaučio šūdas šiltas kviečia; čia

smilkiniais nubėga speigo grimas kai
piemeniu - prieš valią įklampoju kojas