It vakar parsidėjus vasara

It vakar prasidėjus vasara, --
Ties sąnariais sustingusios močiutės rankos,
Iš po pernykščio šieno kvepia pasaka,
Kol dar nesurastos paklydę mūsų lankos.

Peronuos jau lapais pasidengę pilkumos,
Pliki beržai, sparnus pametę paukščiai,
Vaikai ant pirmo suolo nupaišę ilgesį
Atgal jau nebežiūri  baugščiai.

Čiobrelių arbata iš rudenio - lietuviška,
Meduolių trupiniai ant trečio laipto
Ir šuo, kuris ties vakaru namo parsliūkina-
Tas, kurs niekad negirdi šeimininko balso...

... Klausyk-
It vakar prasidėjus vasara.