Žemynai (dedikacija)

Balandis baltas sprūsta tau iš rankų,
išmėto plunksnas vieną po kitos –
akimirka sujaudintų išrankų
gurmaną vėjo nuotaikų kaitos,
bet ne mane, beprotį, besarmatį,
prispaudusį tave minios padu.
Jau nesvarbu ar dairėsi, ar matė
karius žvalgai, budėdavę po du –
įslinko priešas, o radarai tyli.
Avis vilke, ar vilkas avyje?
Kai tylą perskrodžia kauksmų flotilė,
stichijos bunda, raivos tavyje,
lyg rankos lenkime, Kūrėjo jėgą
mėgindami, atsiduriam pusny.
----------------------------------
- Nežadink Richterio – tegul pamiega –
juk pailsėję tampam ramesni.